„Prezidentas Trumpas aiškiai pasakė, kad karas [Ukrainoje] turi būti nedelsiant baigtas. Kol [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas tęs beprasmiškas žudynes, Kremliaus marionetei „Gunvor“ niekada nebus išduotas leidimas veikti ir gauti pelno“, – pareiškė JAV Iždo departamentas.
Maždaug po valandos „Gunvor“ pranešė, kad atsiima savo pasiūlymą pirkti „Lukoil“ užsienio turtą.
Bendrovės atstovai JAV finansų ministerijos pareiškimą pavadino „iš esmės dezinformuojančiu ir melagingu“, nes „bendrovė „Gunvor” visada atvirai ir skaidriai informavo apie savo savininkus ir verslą ir jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai atsiriboja nuo Rusijos, sustabdydama prekybą pagal sankcijas, išparduodama Rusijos turtą ir viešai smerkdama karą Ukrainoje“.
Reuters/Scanpix/„Lukoil“
Spalio 22 d. JAV įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ bei jų patronuojamosioms įmonėms.
Po savaitės naftos prekybininkė „Gunvor“, kurią 1997 m. įkūrė Švedijos verslininkas Torbjornas Tornkvistas ir Rusijos prezidentui artimas milijardierius Genadijus Timčenka, paskelbė, kad ketina pirkti „Lukoil“ užsienio turtą. Sandoris apėmė dešimtis naftos gavybos, degalų perdirbimo ir mažmeninės prekybos įmonių 11-oje šalių, kurių bendra vertė – apie 21 mlrd. dolerių. Tačiau, kad sandoris būtų užbaigtas, „Gunvor“ turėjo gauti JAV iždo departamento leidimą.
Anot „Bloomberg“ šaltinių, JAV nusprendė pasidomėti naftos prekybininko ryšių su V.Putinu istorija. Agentūra pažymėjo, kad, jei bendrovė įsigis „Lukoil“ užsienio turtą, paaiškės, kad du didžiausi „Gunvor“ sandoriai T.Tornkvisto gyvenime bus sudaryti dėl JAV sankcijų.
2014 m. įvedus apribojimus Maskvai, milijardierius G.Timčenka pardavė savo bendrovės akcijų paketą. Tuomet JAV finansų ministerija sankcijų paaiškinime pažymėjo, kad verslininko veikla energetikos sektoriuje yra „tiesiogiai susijusi su Vladimiru Putinu“, o pats Rusijos prezidentas „turi investicijų į „Gunvor” ir gali turėti prieigą prie bendrovės lėšų“.
T.Tornkvistas pareiškė, kad jei „Lukoil“ užsienio turtas būtų parduotas naftos prekybininkui, jis nebebūtų grąžintas Rusijos bendrovei. Jis pabrėžė, kad JAV valdžios institucijos neturėtų prieštarauti šiam sandoriui, nes jis nebūtų naudingas Rusijai.
Anksčiau Vašingtonas nustatė galutinį terminą iki lapkričio 21 d. „Lukoil“ užsienio turtui parduoti. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, stambios energetikos bendrovės anksčiau susisiekė su „Lukoil” atstovais ir domėjosi jos turto pirkimu, tačiau jų pasiūlymai buvo atmesti.