Astana ir Vašingtonas paskelbė apie naują bendrą partnerystę, skirtą vieno didžiausių pasaulyje iki tol nevystyto volframo telkinių Kazachstane eksploatacijai.
Pagal susitarimą JAV bendrovė „Cove Kaz Capital Group“ perims 70 proc. bendros su Kazachstano valstybiniu kalnakasybos holdingu įsteigtos bendrovės akcijų. Sandorio vertė siekia 1,1 mlrd. dolerių. JAV eksporto ir importo bankas jau pateikė 900 mln. dolerių finansavimo pasiūlymą.
Ir tai dar ne visos susitikimo išvados: kol kas oficialiai dar nepatvirtintas sandoris, pagal kurį Kazachstano, Tadžikistano ir Uzbekistano nacionaliniams vežėjams bus parduota iki 37 „Boeing“ lėktuvų, taip pat susitarta integruoti verslininkui Elonui Muskui priklausančios palydovinio interneto paslaugų teikėjos „Starlink“ paslaugas telekomunikacijų bendrovės „Veon“ tinkle. Integraciją tikimasi pradėti nuo Kazachstano telekomunikacijų operatoriaus „Beeline“.
Kazachstano prezidentas Kasymas-Jomartas Tokajevas sakė, kad Astana ir Vašingtonas pasirašė 17 mlrd. dolerių vertės susitarimų naudingųjų iškasenų, energetikos ir transporto srityse. Išsami informacija apie sandorius, įskaitant ir su retosiomis žemėmis (kurie buvo aptarti susitikime) susijusius, viešai neskelbiama. Žinoma tik tiek, kad Kazachstano pramonės ir statybos ministras Ersajynas Nagaspajevas ir JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas, dalyvaujant Kazachstano prezidentui, pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo svarbiausių naudingųjų iškasenų srityje.
Kalbant apie diplomatiją, Kazachstanas pareiškė besitikįs prisijungti prie vadinamųjų Abraomo susitarimų – JAV iniciatyvos, kuria siekiama užmegzti Izraelio ir arabų šalių bei valstybių, kur gyvena dauguma musulmonų, santykius.
Oficialieji JAV atstovai sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano prezidentais – bandymas pademonstruoti atnaujintą JAV įsipareigojimą aktyviau bendradarbiauti su Vidurio Azijos regionu.
„Dažnai tiek daug laiko skiriame įvairioms krizėms ir problemoms – ir jos to dėmesio tikrai nusipelno, tačiau tada jo pritrūksta naujoms puikioms galimybėms“, – ketvirtadienį per darbinius pusryčius su penkiais Vidurio Azijos šalių vadovais sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Būtent tai dabar ir vyksta: ten, kur sutampa mūsų šalių nacionaliniai interesai, veriasi naujos įdomios galimybės“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas.
Didžiausias dėmesys – retųjų žemių elementams
„Stipriname mūsų ekonomines partnerystes, geriname mūsų saugumo bendradarbiavimą ir plečiame bendrus ryšius“, – prieš vakarienę su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano vadovais pareiškė D. Trumpas.
„Vienas iš pagrindinių mūsų darbotvarkės klausimų yra ypatingos svarbos mineralai“, – vadinamojo „C5+1“ formato susitikime sakė D. Trumpas, kuris taip pat ėmėsi girti minėtų šalių „nepaprastai didelę svarbą ir neįtikėtiną potencialą“.
D. Trumpas kiek vėliau socialiniuose tinkluose paskelbė apie „neįtikėtiną prekybos ir ekonominį susitarimą“ su Uzbekistanu, kuriame, pasak jo, numatoma, kad Taškentas į pagrindinius JAV sektorius, tokius kaip aviacija, ypatingos svarbos mineralai, žemės ūkis ir informacinės technologijos, per trejus metus investuos beveik 35 mlrd., o per dešimtmetį – daugiau nei 100 mlrd. dolerių (30–86,5 mlrd. eurų).
JAV ir Europos Sąjungą (ES) traukia šio regiono didžiuliai, tačiau vis dar daugiausia neišnaudoti gamtiniai ištekliai, nes jos bando diversifikuoti savo retųjų žemių elementų tiekimo šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Pekino.
Kazachstanas yra didžiausias pasaulyje urano gamintojas, Uzbekistanas turi didžiules aukso atsargas, o Turkmėnistane gausu dujų. Kirgizija ir Tadžikistanas savo ruožtu taip pat atveria naujus mineralų telkinius. Vis dėlto šių didžiulių atsargų išnaudojimo galimybės šiose skurdžiose šalyse, kuriose vyrauja nepalankus reljefas, išlieka sudėtingos.
Vidurinė Azija, kuri dydžiu beveik prilygsta ES, tačiau joje gyvena tik apie 75 mln. žmonių, neturi prieigos prie jūros, o jos teritoriją dengia dykumos ir kalnai. Ji yra įsiterpusi tarp šalių, kurių santykiai su Vakarais yra įtempti: šiauriau išsidėsčiusi Rusija, į rytus įsikūrusi Kinija, o piečiau išsidėstę Iranas ir Afganistanas.
Vadino „atsiųstu iš aukštybių“
D. Trumpo kolegos negailėjo liaupsių susitikimo šeimininkui.
„Esate puikus lyderis, valstybininkas, atsiųstas iš aukštybių, kad sugrąžintumėte sveiką protą ir tradicijas, kurias mes visi puoselėjame ir vertiname“, – sakė Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas.
Liaupsių nešykštėjo ir Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.
„Anksčiau nė vienas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas taip nesielgė su Vidurine Azija, kaip jūs“, – tikino jis ir kartu pažymėjo, kad D. Trumpas Uzbekistane esą vadinamas „pasaulio prezidentu“.
Minėtos penkios šalys, kurios 1991 m. atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, suformavo vieningą diplomatinį frontą.
Tuo metu su Kazachstanu, Kirgizija ir Tadžikistanu besiribojanti Kinija pristato save kaip pagrindinę komercinę regiono partnerę, investuojančią į didžiulius infrastruktūros projektus.
Buvusios sovietinės respublikos Maskvą vis dar laiko strategine partnere, tačiau jas išgąsdino Rusijos invazija į Ukrainą.
Abraomo susitarimai
Svarbiausia dienos žinia buvo ta, kad Kazachstanas prisijungs prie Abraomo susitarimų tarp Izraelio ir daugiausia musulmoniškų šalių – tai iš esmės simbolinis žingsnis, kuriuo siekiama paskatinti D. Trumpo iniciatyvą įtvirtinti taiką Artimuosiuose Rytuose.
Kazachstanas taps pirmąja šalimi, prisijungusia nuo tada, kai Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Marokas ir Sudanas 2020 m. sutiko normalizuoti santykius su Izraeliu. Nors ši Vidurinės Azijos respublika jau kelis dešimtmečius palaiko diplomatinius santykius su žydų valstybe, JAV viceprezidentas J. D. Vance’as patikino, kad atitinkamas Kazachstano sprendimas vis tiek padidins pastaruoju metu iniciatyvos įgaunamą pagreitį.
Kelios Artimųjų Rytų šalys kol kas atsisako prisijungti prie minėtų susitarimų, pavyzdžiui, Saudo Arabija.
Užgniaužtos žmogaus teisės
D. Trumpui, kuris yra išreiškęs susižavėjimą griežtosios linijos režimais, ekonominis bendradarbiavimas su Vidurine Azija tapo svarbesnis už demokratinių vertybių skatinimą. Nors šis regionas atsivėrė turizmui ir užsienio investicijoms, teisių gynimo grupės ėmė skambinti pavojaus varpais dėl tolesnio pilietinių laisvių padėties blogėjimo.
„Šis viršūnių susitikimas rengiamas tuo metu, kai visos dalyvaujančios vyriausybės sustiprino pastangas užgniaužti kitaminčius, nutildyti žiniasklaidą ir atkeršyti kritikams namuose ir užsienyje“, – prieš derybas paskelbtame pranešime pareiškė organizacija „Human Rights Watch“.