Didelio masto pratybose, kuriose dalyvauja Šiaurės Europos ir Baltijos šalių kariuomenių vadai, prašoma pademonstruoti reakciją į imituojamas krizes, pradedant prorusiškais neramumais kaimyninėse šalyse ir baigiant dronų ir kibernetinėmis atakomis.
Dalyvaujantiems gynybos ministrams ir generolams duodami laikraščių pranešimai apie incidentus, fragmentiška naujausia žvalgybos informacija ir socialinių tinklų įrašai ir jų prašomą nuspręsti dėl geriausio veiksmų plano.
„CoverImages“/„Scanpix“/Britų kariai
Šie mokymai nėra paprasta simuliacija, pastebima straipsnyje. Po povandeninių kabelių sabotažo Baltijos šalyse, bepiločių orlaivių vykdomų oro erdvės pažeidimų ir padidėjusio Rusijos laivų aktyvumo netoli Didžiosios Britanijos, taip vadinamos tolimosios šiaurės saugumas tapo svarbiu Europos gynybos politikos klausimu.
Londono Šiaurės strategija
Po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos Jungtinė Karalystė vadovavo Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) – dešimties valstybių koalicijos, skirtos reaguoti į grėsmes Europos šiauriniame flange – sukūrimui. Dabar, kai JAV, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, daugiausia dėmesio skiria savo prioritetams, JEF gali tapti pagrindine Europos atgrasomąja priemone Rusijai.
Norvegijoje vykusiose pratybose dalyvavęs Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey pripažino, kad „šalys, gyvenančios netoli Rusijos karinių pajėgų, geriausiai supranta riziką“.
„Turime reaguoti greičiau ir rimčiau įtraukti NATO į šį klausimą“, – pridūrė jis.
Skirtingai nei NATO, kuriai sprendimams priimti reikia visų 32 valstybių pritarimo, JEF gali veikti greitai, o tai laikoma pagrindiniu privalumu kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
Arkties grėsmės ir karo „pilkoji zona“
Rusijos veikla Arktyje, Europos infrastruktūros sabotažas ir karinių pajėgų telkimas kelia naujos atsako strategijos poreikį.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey / – / AFP
Norvegijos kariuomenės generolas majoras Gjertas Lage’as Dyndalas filosofiškai įvertino Rusijos pavojų savo šaliai. Anot jo, Rusijos agresija Arktyje nėra naujas reiškinys ir yra labiau susijusi su ilgalaikiu branduoliniu konfliktu tarp JAV ir Rusijos nei su pačia Norvegija.
Tačiau jis perspėjo: „Visoje Europoje vystomas hibridinis karas. Tai matome sabotažo, dronų veiklos ir laivybos kelių sutrikdymo atvejais.“
Tuo pat metu tirpstant Arkties ledynams atsiveria nauji jūrų keliai ir stiprėja konkurencija dėl išteklių – ne tik su Rusija, bet ir su Kinija bei Jungtinėmis Valstijomis.
Nepaisant strateginės svarbos, ekspertai kritikuoja JEF, kad jai trūksta aiškios ilgalaikės strategijos.
„Tolimojoje šiaurėje skiriami ištekliai yra riboti. Dėl didėjančios Arkties svarbos reikia ryžtingų ir koordinuotų sprendimų“, – pažymėjo Arkties instituto analitikas Anthony Heronas.
Kiti ekspertai mano, kad JEF dar neturi pakankamai įgaliojimų greitai dislokuoti karius, nors šios pajėgos galėtų pirmosios bandyti užkirsti kelią Rusijos agresijai.
Žvelgiant į ateitį
Tarp siūlomų veiksmų yra ir Arkties ledlaužių laivyno, kurio Vakarų šalims šiuo metu kritiškai trūksta, plėtra. Rusija turi apie 50 tokių laivų, įskaitant 7 branduolinius, o dauguma NATO narių – vos kelis.
„Rusija gyvena Arktyje. Jei norime būti pasiruošę, turime išmokti ten gyventi ir mes“, – įspėjo generolas G.L.Dyndalas.