Suvažiavimas vyko Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“.
„Nemuno aušros“ skyriai į partijos pirmininkus buvo iškėlę tris kandidatus – R. Žemaitaitį bei dvi jo pavaduotojas Daivą Žebelienę bei Liną Šukytę-Korsakę. Vis dėlto absoliuti dauguma organizacijos skyrių buvo iškėlę R. Žemaitaičio kandidatūrą.
Daiva Žebelienė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lina Šukytė-Korsakė
Kitoms kandidatėms nepareiškus noro dalyvauti rinkimuose, už R.Žemaitaitį slaptame balsavime pasisakė balsavo 73 „aušriečiai“, vienas buvo prieš, 8 susilaikė, informavo 15min šaltiniai partijoje.
Dar prieš balsavimą surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje R.Žemaitaitis spaudos konferencijoje šeštadienį tvirtino, kad procesas vyko demokratiškai, tačiau skyriai išreiškė pasitikėjimą būtent juo.
„Vyksta balsavimas, bet kadangi likau vienas iš kandidatų, panašu, kad taip ir turėtų būti, nebent kažkas nuspręstų kitaip“, – sakė R.Žemaitaitis, paklaustas, ar toliau turėtų vadovauti partijai.
Anot jo, D.Žebelienė argumentavo, jog užleidžia poziciją R.Žemaitaičiui kaip sėkmingam pirmininkui, o L.Šukytė-Korsakė esą pareiškė norą toliau darbuotis Seimo Sveikatos reikalų komitete ir dirbti su rinkėjais, ir toliau darbą tęsti kaip R.Žemaitaičio pavaduotoja.
Anksčiau svarstyta, jog į partijos pirmininkus galėtų kandidatuoti ir Seimo vicepirmininkas Raimondas Šukys.
Vis dėlto R.Žemaitatis dar rinkimų išvakarėse patikino, jog partijos įstatai neleidžia per suvažiavimą kelti naujų kandidatų.
„Na, yra tos demokratijos tikrai, kiekvienas tą demokratiją skirtingai įsivaizduoja: vieni – kad turi ateiti žmonės iš gatvės, iš išorės balsuoti, kiti – kad partijos nariai balsuoja“, – sakė jis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas renkamas dvejiems metams.
Partijai nuo įkūrimo 2023 metais vadovauja R. Žemaitaitis, Seimo nario pareigas jis eina nuo 2009 metų, yra buvęs Seimo vicepirmininku, anksčiau priklausė ir vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“, „Laisvės ir teisingumo“ partijoms.
Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad R. Žemaitaitis dėl antisemitinių pasisakymų sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo politikas atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. Pernai rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.
Vilniaus apygardos teismas savo ruožtu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje „aušriečių“ lyderis kaltinamas neapykantos kurstymu ir Holokausto neigimu.
„Nemuno aušra“ priklauso valdančiajai koalicijai, Seime partija turi 18 narių frakciją.