„Baltijos šalys turi ruoštis įstojimui į Rusiją – proceas yra neišvengiamas“ – tokios ir panašios antraštės, kad Lietuva būtų užimta per tris dienas, kasdieninė Rusijos propagandos dalis. Deja, net 6 iš 10 apklaustų Lietuvos gyventojų jaučia nerimą, kad karas gali ateiti į Lietuvą per artimiausius kelerius metus. Kas penktas net galvojo apie pabėgimą.
„Tarp jaunų žmonių tokių yra 4 iš 10. Tai labai didelis šuolis nuo 18 iki 25-erių metų. Mes matome, kad jaunimas tikrai jaučia daug didesnį nerimą negu bendrai visa visuomenė. Tarp kitko, vyresni žmonės yra šioje vietoje truputį ramesni“, – komentavo apklausos organizatorius Vytautas Matulevičius.
LNK paklausė studentų, ar jie jau galvoja apie bėgimą iš šalies.
„Apie pasitraukimą, tai ne, bet kad kažkaip saugotis, tai taip. – O kaip saugotumėtės? – Kažkaip, nežinau.“
Buvo ir tokių, kurie atviravo, kad per karą Lietuvoje neužsiliktų.
„Per karą? Ne, ne, kažkur kitur. – Manot, pavyktų pabėgti? – Manau, kad jo. Lietuva kažkokių galimybių duotų savo žmonėms“, – komentavo vienas jaunuolis.
Dar viena mergina komentavo, kad irgi bandytų kažkur bėgti, slėptis, bet pirmiausia susirinktų artimuosius.
Ekspertams jaunimo nerimas yra suprantamas.
„Rusija pademonstravo, kad yra iš esmės nenuspėjama, nėra logiška pagal savo sprendimus, nėra adekvati, tai tas nerimas turi tam tikrą pagrindą“, – komentavo Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas Viktoras Denisenko.
Ekspertai ragina lietuvius nusiraminti
Rusija sugebėjo įtikinti lietuvius, kad gali kariauti daug metų. Taip mano 7 iš 10 apklaustųjų. Propagandos ekspertų tai nestebina – esą Rusija visada save bando pateikti kaip didžiulę karinę galybę.
„Bet ką rodo, pavyzdžiui, „Zapad“ pratybos, kad jie nėra tokie stiprūs kaip patys save vaizduoja, nes „Zapad“ pratybų metu negalėjo parodyti tos savo karinės galybės, kurią, pavyzdžiui, matėme 2021 m.“, – teigė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovė Agnė Eidimtaitė.
Tad ekspertai ragina žmones nusiraminti – ruoštis, bet nepanikuoti.
„Jeigu grįžtume prie tam tikrų naratyvų, kad Rusija užims mus per pusę dienos, tai galime prisiminti, kad Rusija iš esmės planavo ir Kijivą užimti per tris dienas. Bet galime paskaičiuoti, kiek ilgai vyksta tas karas“, – priminė V. Denisenko.
Lietuvos gyventojai atsparūs į valstybingumą ar geopolitinę orientaciją nutaikytiems naratyvams. Pasitiki NATO ir Vokietijos brigada. Tačiau sunkiau atsispiria dezinformacijai apie karą Ukrainoje ar Lietuvos ekonomiką.
„38 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė situacija Lietuvoje nuolat prastėja, nors objektyviai tai Lietuva yra viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje“, – teigė V. Matulevičius.
Kremlius ne tik pumpuoja masiškai savo tiesas, bet labai dažnai, pasak V. Denisenko, siekia tiesiog sukurti tam tikrą informacinį chaosą arba padaryti tokią situaciją, kad žmonės galvotų, jog yra daug tiesų arba išvis jos nėra.
Ekspertai rekomenduoja kariuomenei, šauliams vesti kuo daugiau informacinio atsparumo mokymų ir nuolat kartoti, kad esame stipriausio pasaulyje karinio aljanso nariai, kuris per artimiausius metus tik stiprės.
„Niekas čia neįsiverš per naktį, tris dienas, per pusmetį ar metus. Mes visa tai matysime, mes turime būti ramūs, mes turime būti stiprūs, tikėti savo kariuomene, tikėti savo partneriais“, – teigė V. Matulevičius.
Lietuvos kariuomenė irgi kartoja, kad jokių pokyčių dėl fizinės grėsmės nėra, o propagandinės atakos kaip vyko, taip ir vyks. Jų nei mažėja, nei daugėja.
„Matome kartais sumažėjimą vasaros metu, tai rusai irgi atostogauja. Bet bendrai skaičius yra apie 200-300 incidentų per metus, kai kalbame apie tokius pirminius šaltinius“, – teigė A. Eidimtaitė.
Beje, net 19 iš 20 apklaustų lietuvių Vladimirą Putiną vertina neigiamai.
Visą LNK siužetą žiūrėkite čia: