Šią savaitę pristatyti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) apskaičiuoti scenarijai. Jais remiantis, esant dabartinei 35 taškų išlaikymo ribai, 2026 metais matematikos valstybinio A lygio brandos egzamino, tikėtina, neišlaikytų beveik ketvirtadalis, o B lygio egzamino – 70 proc. laikiusiųjų.
Emocinis fonas jau yra sugadintas
M. Jakobas savo ruožtu Žinių radijui teigė, kad šios prognozės turėjo likti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kabinetuose, o platus jų paviešinimas buvo klaida.
„Manau, kad tie tyrimai, kurie vakar buvo paskelbti ir švietimui tai, matyt, bus įvertinta kaip juoda diena. Aš manyčiau, kad juos nereikėjo taip plačiai paskelbti ir komentuoti. Mano galva, vaikai yra labai jautrūs, kokie jie bebūtų, ir kartais atrodo, kad jie labai drąsūs ir vis tiek tokie pasvarstymai, tokie tyrimai, blogai nuteikia, ir emocinis fonas ateinant į egzaminą jau yra sugadintas“, – kalbėjo ilgametis gimnazijos direktorius.
„Mano galva, nereikėjo šitaip daryti“, – sakė jis.
Pasak M. Jakobo, ir be prognozių akivaizdu, kad egzaminų rezultatai iš niekur pagerėti negali: „jokio judėjimo ta linkme, kad pagerėtų matematikos egzamino rezultatai, aš asmeniškai nematau“.
Jis sakė šių prognozių paskelbimą suprantantis kaip paieškas pateisinimo sprendimui išlaikymo kartelę nuleisti nuo 35 iki 16 balų, kaip ir buvo anksčiau.
„Na, mėginkime, be mėginimo nieko nesigaus“, – komentavo ekspertas.
Viskas vyksta mokyklose
M. Jakobo vertinimu, situacija su matematika yra prasta, tačiau norint ją spręsti, reikia peržiūrėti mokymo ir mokymosi procesą, o tai pirmiausia yra mokyklų klausimas.
„Matematika reikalauja laiko, matematika reikalauja atminties, kuo dabar skundžiasi tiek tėvai, tiek patys vaikai – kad su atmintimi dabar iš tikrųjų yra problema, ją reikia lavinti, o mes nustojome lavinti vaikų atmintį. Tai taip ir gaunasi: matematikoje daug ką reikia atsiminti. Matematikoje, kai dirba mūsų smegenys, dirbs ir rezultatas“, – sakė M. Jakobas.
Tuo metu ministerijos atsakomybę jis matytų užtikrinant proceso kokybę, pavyzdžiui, kad mokyklas laiku pasiektų tinkamai paruošti vadovėliai.
„O toliau viskas vyksta mokykloje: ten yra bendruomenė, ten yra tėvai, ten yra vaikai, ten yra mokytojai. Ir apie tai reikia kalbėti. Yra bendras rezultatas sumuojamas kiekvienos mokyklos, todėl turi kiekviena mokykla tuo susirūpinti – kaip yra dėstoma matematika, kas dėstoma ir kaip ji yra dėstoma, ta matematika“, – sakė M. Jakobas.
Jis sakė palaikantis dviejų lygių matematikos egzaminą, nes yra vaikų, kuriems šis dalykas nėra toks būtinas ir reikalingas, jei jie neplanuoja studijuoti techninių specialybių. Tačiau yra vaikų, matematikos egzaminui besirengiančių nuodugniai ir norinčių laikyti rimtą egzaminą.
„Visiems tiems, kurie ruošiasi rimtai studijuoti matematiką kaip mokslą, programavimą kaip mokslą, dar visokie nauji dalykai ateina į mūsų erdves – jiems reikėtų tokį egzaminą rimtą surengti. O kam dabar žmogus, kuris ruošiasi tapti dainininku, jį kankinti ir įvyktų dar tai, kad jis neišlaikytų? Aš manau, kad būtų didžiulė skriauda tam vaikui ir netgi iki nelaimės“, – kalbėjo M. Jakobas.
Viceministras: gal vaikai susiims
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad viešinant rezultatus tikimasi pasiekti motyvacinio efekto. Viceministro teigimu, iki šiol pastebėta, kad ne visi vaikai prisijungdavo į konsultacijas, todėl duomenys viešinami dabar, kai iki egzamino dar yra laiko.
„Dar yra laiko, daugiau negu pusė metų, kad vaikai daugiau susiims ir daugiau pradės ruoštis egzaminams. Nes kai nėra prognozių, jie gal galvoja, kad viskas lengvai pavyks, vėl kokie nors papildomi taškai bus pridėti“, – kalbėjo viceministras.
„Šiais metais aiškiai norime akcentuoti, kad papildomi taškai nebus pridėti“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, siūloma leisti perlaikyti tiek lietuvių kalbos, tiek matematikos egzaminus ir taip pasigerinti rezultatus. Matematikos egzaminą siūloma leisti perlaikyti pasirinktu lygiu. Taigi, jei moksleivis jį laikė A lygiu ir neišlaikė, galėtų perlaikyti B lygiu.
„NŠA jau yra atlikusi šių metų brandos egzaminų užduočių analinę ir pagal jas rengs konsultacijas mokytojams, kaip parengti mokinius brandos egzaminui, ką akcentuoti, ko vaikai, matome, iš esmės nemokėjo“, – sako viceministras.
Pasak jo, taip pat bus rengiamos konsultacijos mokiniams, kaip patiems pasirengti egzaminui. Taip pat bus daromos bandomosios užduotys, kurias moksleiviai galės išsispręsti ir taip nustatyti, ko nemoka.
Atestatų negavo rekordiškai daug
Jis patvirtino, jog svarstoma ir apie siūlymą nuleisti kartelę, kiek balų surinkus egzaminas yra išlaikomas.
„Ir, žinoma, su visuomene dabar tariamės dėl egzaminų kartelės peržiūrėjimą“, – sakė J. Petkevičius.
Viceministras pabrėžė, kad nei universitetų, nei kolegijų stojimo kartelės nėra nuleidžiamos, todėl tai tiesiog užtikrintų, kad mažiau moksleivių liktų be brandos atestatų. Pasak J. Petkevičiaus, jau ir šiemet, net ir pridėjus po dešimt balų, jų negavusių vis viena buvo rekordiškai daug.
„Jeigu nebūtų pridėta taškų, šiais metais beveik 18 proc. mokinių nebūtų gavę brandos atestatų. Atsimokę 12 metų, teigiami įvertinimai, ir 18 proc. vis tiek negauna. Pridėjus 10 taškų, šiais metais vis tiek negavo 13 procentų. Niekada taip nebūdavo: paprastai negaudavo brandos atestato tik 5-6 proc.“, – aiškino J. Petkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad kaimyninėse šalyse, kurių moksleivių rezultatai yra aukštesni, egzamino išlaikymo kartelė, nepaisant to, yra mažesnė.
Pamestas pagrindinis tikslas
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas, konservatorius Liutauras Kazlavickas teigia, jog teiginiai, esą 35 taškų kartelė yra per aukšta, tiesiog neatlaiko kritikos.
„Esame apsisprendę, ką vaikai turi mokėti tam, kad praeitų tą vadinamąjį slenkstį. Čia yra klausimas, ar mes bandome visą sistemą iš kriterinio vertinimo, kai sutarėme, ką turi mokėti, pereiti prie to, kad pradedame nuleidinėti kažkokias karteles, vertindami pagal silpniausią tos kartos mokinį ir ten bandydami prisitaikyti“, – sakė politikas.
„Tai visos tos prognozės yra labai keistas signalas mūsų švietimo sistemai, kad vis dėlto ministerija kažkaip pametė pagrindinį tikslą, ko mes siekiame: nes ne kartelės kėlimas, o vaikų žinios yra prioritetas“, – kalbėjo jis.
Seimo narys pabrėžė, kad minėti 35 taškai iš esmės yra „silpnas ketvertas“, o tarp užduočių yra pakankamai vadinamųjų slenkstinių, tai yra, tokių, kurios nėra per sunkios ir atitinka lygį, reikalingą norint tiesiog išlaikyti.
„Jeigu vaikai neperžengia to sutarto matematikos minimalaus standarto sutarimo, ar tikrai reikia mums kaip valstybei nuleidinėti kartelę? Tikrai tai yra labai neatsakinga“, – sakė L. Kazlavickas.
Mato poreikį pertvarkyti egzaminų sistemą
Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininko teigimu, valstybėje turėtų būti diskutuojama, kam skirtas brandos atestatas ir ką būtina mokėti, kad jį gautumei bei atskirti brandos įvertinimą nuo stojamųjų egzaminų.
„Čia turėtume diskutuoti: ar tai, ką mes matuojame brandos egzaminais, yra iš tikrųjų matuojama ta branda. Nes šiai dienai mes matuojame paskutinių dvejų metų, vienuoliktų-dvyliktų klasių, išmoktas žinias, ir duodame brandos egzaminą“, – teigė jis.
Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje būtina permąstyti brandos egzaminų sistemą, nes „tokia, kokia ji yra, ji panašu, kad nebegali veikti“.
Trumpuoju laikotarpiu, pasak jo, svarbu kokybiškai parengti užduotis.
Jis taip pat teigia, kad sulaukus daug kritikos dėl atnaujintos matematikos programos, vienas iš prioritetų turėtų būti jos peržiūrėjimas, o tada – išsikėlimas tikslo išugdyti vaikų matematinį mąstymą.
„Nes vien tai, ką mes čia darome su tom kartelėm – mažiname, didiname – čia yra gaisrų kažkokių gesinimas, bet ne sisteminiai pokyčiai, kurių reikia, o jų tikrai reikia. Nes tai, kas čia vyksta, yra tik simptomai“, – tvirtino jis.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas taip pat teigė, kad pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie kartelę, o apie žinias.
„Iš esmės kartelė kyla iš turinio, mes sakome – tokios yra bazinės kompetencijos, tokios yra bazinės žinios matematikos, kad vaikas galėtų išlaikyti egzaminą ir, galima sakyti, kad jis supranta tam tikrame baziniame lygyje matematiką. Tai kol kas tos diskusijos aš negirdžiu, o vietoj to kalbame apie kažkokius tų balų derinimus, tiuningavimus, kurie skamba keistai, nes reikia kalbėti apie esmę“, – kalbėjo jis.
Reikėtų pažiūrėti „po kapotu“
Ekspertas taip pat svarstė, jog pateiktos prognozės, ypač blogiausias scenarijus, neskamba realistiškai, todėl, jo nuomone, reikėtų įvertinti, kodėl daromos tokios prielaidos.
„Man net sunku įsivaizduoti, kaip tai gali atsitikti. Dėl to aš linkęs vis dėlto pasižiūrėti atidžiau „po kapotu“ į tas detales ir kas ten realiai yra, kokios prielaidos yra daromos“, – kalbėjo jis.
A. Lašas priminė, kad kitų egzaminų išlaikymo prognozių scenarijai dažnai ženkliai skiriasi, todėl kyla klausimas, kuo jie pagrįsti.
Vis dėlto A. Lašas pripažino, kad matematikos egzaminas yra esminis iššūkis. Jo vertinimu, svarbu būtų keisti požiūrį į visą ugdymą, kad būtų galimos „ankstyvos intervencijos“, sprendžiant moksleivių žinių spragas.
„Mes akivaizdžiai matome, kad kokioje 5-6 klasėje, kada pradeda sunkėti matematikos kursas, pas moksleivius atsiranda žinių duobės, jos yra neužpildomos ir 8-9 klasėje jau jie tampa humanitarais ta prasme, kad jiems tiesiog nesiseka matematika, o matematika yra nuoseklus, sisteminis mokslas ir reikia nuosekliai, sistemiškai jį mokyti ir taip pat turėti sistemiškas prevencijos priemones“, – kalbėjo jis.
A. Lašas taip pat kritikavo vadovėlių kūrimo tvarką. Pasak jo, šių leidinių kūrimas pagal užsakymą galbūt yra skaidrus finansine prasme, tačiau nėra užtikrinamas tęstinumas, nuoseklios pastangos.
„Mes matome, kad ta sistema dabartinė neveikia ir ją reikia keisti, kad būtų nuolatinis darbas prie vadovėlių, kad būtų tvarkoma, taisoma, kad būtų atrenkami ekspertai, kurie gali tai paruošti kokybiškai, o ne tiesiog gali paruošti tam kartui ir po to – naujas konkursas“, – kalbėjo jis.