Mainais Kremlius surengė parodomąjį Rusijos Saugumo tarybos posėdį, kurį nemažai stebėtojų pasmerkė kaip Baltiesiems rūmams skirtą spektaklį. Posėdžio metu Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas pasiūlė prezidentui Vladimirui Putinui taip pat nedelsiant pradėti pasirengimą plataus masto branduolinio ginklo bandymui Naujosios Žemės salyne. Kremliaus lyderis vienareikšmiško atsakymo nedavė, tačiau nurodė „surinkti papildomos informacijos“ apie JAV planus šioje srityje.
Paskutinį kartą JAV branduolinį ginklą išbandė 1992 metais, o Rusija – 1990 metais.
Branduolinių bandymų aptarimo priešistorė
Spalio pabaigoje V. Putinas pasigyrė, kad Rusija sėkmingai išbandė neriboto nuotolio kruizinę raketą „Burevestnik“ ir povandeninį bepilotį „Poseidon“ – abu turi branduolinį variklį. D. Trumpas, komentuodamas V. Putino pareiškimus, pavadino juos netinkamais Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste ir priminė apie JAV branduolinių povandeninių laivų perdislokavimą reaguojant į Rusijos grasinimus.
Reaguodamas į Baltųjų rūmų retoriką Kremlius patikslino, kad „Burevestnik“ ir „Poseidon“ bandymai „jokiu būdu nėra branduoliniai“. „Tikimės, kad prezidentui D. Trumpui buvo perduota teisinga informacija“, – sakė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Mano nuomone, V. Putinas ir D. Trumpas įsivėlė į kažką, iš ko jiems dėl savo ego tikriausiai bus sunku išsikapanoti“, – apsikeitimą pareiškimais įvertino karo ekspertas iš Austrijos Gustavas Gresselis.
„D. Trumpas, besijaučiąs užgožtas kalbų apie superginklus, turėtų kažkaip reaguoti, tačiau į technines detales nesileidžia ir, supainiojęs branduolinės energijos šaltinį turintį lėktuvnešį su branduoliniu sprogimu, kalba apie kažkokios branduolinius bandymus“, – pokalbyje su DW nurodo analitikas.
Į tą patį prieštaravimą dėmesį atkreipia ir Vitalijus Fedčenka iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI). Pokalbyje su DW jis akcentavo, kad D. Trumpo pavesta užduotis susijusi išskirtinai tik su lėktuvnešio bandymais.
„JAV už branduolinių bandymų galimybes atsakingas Energetikos, o ne Gynybos departamentas, todėl, jei jis davė nurodymą Pentagonui, greičiausiai jis susijęs su raketų bandymais ir panašiai, o ne su branduoliniais ginklais“, – pabrėžė V. Fedčenka.
Ar Rusija ir JAV pasiruošusios branduoliniams bandymams?
V. Putinas „Rosatom“ ir šalies gynybos ministerijai pasirengti branduoliniams bandymams nurodė dar 2023 metais, DW primena Rusijos branduolinės politikos ekspertas, Kanados Kvinso universiteto Tarptautinės ir gynybos politikos centro mokslinis bendradarbis Maksimas Starčiakas. Pasak jo, pradedant 2022 metais, atvirais duomenimis remdamiesi analitikai iš tikrųjų pastebėjo aktyvumą statant ir modernizuojant objektus Naujojoje Žemėje, tačiau to tiesiogiai sieti su pasirengimu bandymams nevertėtų.
„Nuo XXI amžiaus antrojo dešimtmečio vidurio infrastruktūra Naujojoje Žemėje iš tiesų aktyviai modernizuojama, buvo išmontuota šimtai senų objektų, o jų vietoje atsirado nauji pastatai“, – nurodo M. Starčiakas. Branduoliniam sprogimui poligone būtina paruošti ne tik reikiamą infrastruktūrą, bet ir saugumo sistemas, transporto prieinamumą, užtikrinti karių ir mokslininkų apgyvendinimą, paaiškina analitikas. Be to, anot jo, bandymų poligonas jau yra neprastai pasirengęs bandymams, priklausomai nuo užduočių galintiems trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Pavyzdžiui, suorganizuoti požeminį sprogimą lengviau nei antžeminį, paaiškina M. Starčiakas.
„Jei visa infrastruktūra paruošta ir tikslas yra tiesiog susprogdinti užtaisą, tam pasiruošti pakaktų kelių savaičių. Net jei Rusija sugebėtų įvykdyti branduolinį bandymą per šešis mėnesius, tai būtų labai greitai“, – įsitikinęs ekspertas.
JAV atveju, jei bus nuspręsta atlikti tokių bandymų, pasiruošimas užtruktų net ir kelerius metus, vieningai sutaria DW kalbinti ekspertai.
Ar branduoliniai bandymai turi prasmę?
Anot J. Gresselio, branduoliniai bandymai kariniu ar techniniu aspektu iš esmės yra beprasmiški. „Tiek JAV, tiek Rusija yra techniškai pajėgios tai padaryti. Bet kam? Bandymai reikalingi, kai ketinama eksploatuoti naujos kartos kovines galvutes ar kai išbandomos naujos technologijos ar programinės įrangos modeliai, turintys ateityje sumažinti tokių fizinių bandymų poreikį“, – paaiškina jis.
Eksperto teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais branduolinių kovinių galvučių dizaino ir konstravimo srityje niekas iš esmės nepasikeitė, o kompiuterinis modeliavimas jau dabar iš esmės gali pakeisti fizinius bandymus – ypač tais atvejais, kai atliekami tik nedideli konstrukcijos pakeitimai.
Be to, norint patikrinti, kaip veikia sistemos, tikrai nebūtina naudoti tikrą branduolinę galvutę: net ir sudėtingoms užduotims, pavyzdžiui, norint įveikti slėptuves, galima pasitelkti specialiai sukurtus bandomuosius užtaisus, imituojančius branduolinio užtaiso veikimą“, – DW aiškina J. Gresselis.
Eskalacija dėl deeskalacijos
Į branduolinės retorikos eskalavimą Vakarų karinė vadovybė atkreipia dėmesį jau daugelį metų. „Eskalavimas yra logiškas, jis yra racionalus. Ir šie veiksmai – net jei mums jie atrodo beprotiški – yra gerai apgalvoti. Kiekvienas žingsnis dabar yra kontroliuojamas ir rodo, kad abi pusės laikosi taisyklių“, – prieš metus branduolinę retoriką komentavo karo istorikas iš Austrijos, Vyner Noištato karo akademijos dėstytojas, pulkininkas Markusas Reisneris.
Jo teigimu, tokia eskalacija – retorika, pasirinkta kaip branduolinio atgrasymo strategija. „Eskalacija didėja žingsnis po žingsnio, abipusiškai, kol viena pusė neatlaiko ir atsitraukia. Eskalacija naudojama siekiant deeskaluoti. Tai ne kartą vyko Šaltojo karo metu“, –- pabrėžė M. Reisneris.
„Abejoju, kad Rusijai ar JAV dabar tikrai techniškai reikia tokių bandymų. O jei bandymai atliekami siekiant pasiųsti politinių signalų, tada iš esmės galima „bandyti“ praktiškai bet ką“, – sakė M. Gresselis, skeptiškai vertinantis realių bandymų tikimybę.
Apsikeitimas pareiškimais nebūtinai reiškia, kad šalys jau kyla branduolinio eskalavimo laiptais, mano ir tiriamojo projekto „Rusijos branduoliniai ginklai“ vadovas Pavelas Podvigas.
„Nesu tikras, kad mes tomis kopėčiomis kažkur pakilome. Bet ir tikrai nesileidžiame žemyn. Tai žingsnis, bylojantis, kad šalys vis dar tiki, jog daugiau branduolinių ginklų ir kitų ginklų sistemų reiškia didesnį saugumą. Manau, kad iš esmės tai byloja apie didėjančią įtampą“, – sakė jis interviu „Meduza“.
Branduolinių galybių domino efektas
Pastaraisiais metais JAV ir Rusijos santykių kontekste branduolinė retorika aptarinėjama itin aktyviai, tačiau bet koks branduolinis bandymas sukeltų domino efektą visame pasaulyje ir neabejotinai turėtų įtakos kitų branduolinių galybių politikai, mano M. Starčiakas. Pasak jo, Kinijai, argumentuojant analogiškais Maskvos ir Vašingtono veiksmais, tai būtų išties paranku, nes Pekinas, atlikęs labai mažai tokių testų, neturi kokybiškos bandymų bazės.
„Indija ir Pakistanas taip pat gali pasukti šiuo keliu, bet ne todėl, kad jiems to reikia techniniu požiūriu, o tam, kad savo kaimynams parodytų, jog jų branduolinės pajėgos nėra prastesnės, jos tokios pat veiksmingos“, – prognozuoja analitikas, pažymėdamas, kad visos branduolinį ginklą turinčios šalys turi mokslininkų ir kariškių, kurie tokiems bandymams pritartų.
„Tai prestižas, naujos užduotys, naujas finansavimas. Taigi, jei JAV atliktų branduolinį bandymą, nematau priežasčių, kodėl kiti turėtų tapti moralesni ir neatlikti savojo“, – sakė M. Starčiakas.
Branduolinio ginklo bandymai taip pat gali turėti įtakos ant branduolinio ginklo įsigijimo slenksčio esančių valstybių politikai, kurios gali pasinaudoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties nepaisymu kaip padrąsinimu toliau vystyti branduolinius ginklus, perspėja G. Gresselis. Visgi analitikas pabrėžia, kad kalbama ne tik apie „piktavališkas valstybes“, bet ir, pavyzdžiui, Pietų Korėją, kuri 2014 metų paspartino savo raketų kūrimo programą.
„Panašu, kad Kinija sulaiko Rusiją nuo branduolinio ginklo iš dalies dar ir dėl to, jog baiminasi, kad, jei V. Putinas ko nors imsis, branduoliniu keliu pasuks ir Pietų Korėja“, – spėja G. Gresselis.
Jei žlugs branduolinių bandymų moratoriumas, toks pokytis turės įtakos visai branduolinių ginklų kontrolės architektūrai.
„Jei neliks branduolinių bandymų moratoriumo, neliks START-3 sutarties, kuri nustos galioti 2026 metais, pasaulis grįš keliais dešimtmečiais atgal, kai branduolinės galybės ims bandyti savo kovines galvutes ir didinti jų skaičių“, – mano M. Starčiakas.