Šiuo metu daugumoje Europos Sąjungos šalių pensinis amžius svyruoja tarp 65 ir 67 metų, o kai kuriose – net iki 68 metų.
Pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje ir Švedijoje į pensiją išeinama 67-erių, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje – 68-erių.
Lenkijoje – vienas mažiausių pensinių amžių Europoje: vyrai gali išeiti į pensiją sulaukę 65-erių, o moterys – dar penkeriais metais anksčiau.
Lietuva artėja prie Europos vidurkio – dabar moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 8 mėnesiai, vyrų – 64 metai ir 10 mėnesių. 2026 metais riba bus vienoda abiem lytims – 65 metai.
Neužtenka sulaukti pensinio amžiaus
Kaip 15min aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, norint gauti senatvės pensiją neužtenka vien sulaukti nustatyto amžiaus.
„Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą – 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos“, – sakė ji.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris dirbo, pavyzdžiui, 14 metų ir 10 mėnesių, pensijos dar negautų – jam tektų tęsti darbą, kol susidarys pilni 15 metų.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Senjorai
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą
Būtinasis stažas – didėja kasmet
Minimalus stažas užtikrina teisę į pensiją, tačiau jos dydį lemia būtinasis stažas.
Šiuo metu jis siekia 34 metus, bet kasmet didėja po pusmetį, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
„Jei žmogus turi nuo minimalaus (15 metų) iki būtinojo (34 metų) stažą, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Šiais metais tai yra 298,45 euro“, – aiškino M.Kozič.
Tad tiek žmogus, kuris dirbo 15 metų, tiek tas, kuris sukaupė 34 metus stažo, gaus tą pačią bendrąją dalį. Skirtumą nulems individualioji dalis – priklausanti nuo to, kiek žmogus per gyvenimą sumokėjo įmokų.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Senjorai
Kuo daugiau stažo – tuo didesnė pensija
Ilgesnis stažas, anot M.Kozič, gali „atnešti“ daugiau pinigų.
„Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio 42 metus stažo, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei turinčio 25 metus“, – teigė „Sodros“ atstovė.
Tiems, kurie neturi 15 metų darbo stažo, „Sodra“ primena – senatvės pensija nepriklauso. Tokiu atveju galima kreiptis dėl šalpos senatvės pensijos. Ši išmoka mokama tiems, kurie gyvena Lietuvoje ir neturi teisės į socialinio draudimo pensiją. Šiemet jos dydis – 248 eurai.
Įdomu tai, kad stažą galima kaupti net ir sulaukus pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, jei žmogus sulaukė 65-erių, bet dar trūksta pusmečio iki minimalaus stažo, jis gali toliau dirbti, kol surinks reikiamus metus, ir tuomet kreiptis dėl pensijos.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Senjorai
Kaip susikaupia darbo stažas?
Pagrindinė taisyklė paprasta: vieneri metai stažo įgyjami, jei per metus sumokama pakankamai socialinio draudimo įmokų – ne mažiau nei nuo 12 minimalios mėnesio algos (MMA) vertės.
2025 m. MMA siekia 1038 Eur, tad per metus įmokų reikia sumokėti bent nuo 12 456 Eur (1038 × 12).
Pavyzdžiui, jei asmuo dirbo 12 mėnesių ir sumoka įmokų nuo 15 tūkst. Eur pajamų – ši suma viršija 12 MMA, per metus įgyjamas pilnas vienerių metų stažas.
Dalinis stažas skaičiuojamas tuo atveju, jei asmuo, tarkime, dirba tik 5 mėnesius ir gauna minimalų atlyginimą (5 × 1 038 = 5 190 Eur). Įgyjama proporcinga dalis stažo: 0,4167 metų (5 mėn.).
Iš žemiau pateiktos lentelės matyti, kaip pajamos veikia stažą ir taškus: darbo stažas ir taškai priklauso nuo pajamų dydžio ir dirbtų mėnesių skaičiaus. Stažas lemia bendrąją pensijos dalį, o taškai – individualiąją dalį, todėl net ir dalinis darbo laikotarpis prisideda prie pensijos dydžio.
„Sodros“ atstovai pabrėžia, kad į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai žmogus gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo ar netekto darbingumo išmokas.
Taip pat skaičiuojami dalinio darbo mėnesiai – tai reiškia, kad net jei žmogus tam tikru metu nedirbo pilnu krūviu, šie laikotarpiai prisideda prie pensijos stažo.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji pensijos dalys.
Bendroji pensijos dalis priklauso nuo sukaupto stažo ir bazinės pensijos dydžio, o individualioji dalis – nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų per visą gyvenimą.
Individualioji dalis priklauso nuo sukauptų pensijos apskaitos vienetų (taškų) skaičiaus. Maksimaliai per metus galima įgyti 5 taškus – todėl labai didelės pajamos ne visada padidina pensiją.
Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
2025 m. VDU siekia 2 108,88 Eur. Kuo daugiau sumokėta, tuo daugiau taškų sukaupiama, o tai didina individualiąją pensijos dalį.