Naujausioje savo knygoje „Branduolinis amžius“ ekspertas aprašo visą kelią, atvedusį prie Rusijos noriai reiškiamų branduolinių grasinimų. Į Baltuosius rūmus grįžus D. Trumpui jau nebekalbama apie Maskvos branduolines raudonąsias linijas – retoriką, iš esmės brėžusią Joe Bideno administracijos pagalbos Ukrainai gaires.
„Nematau, kad D. Trumpas bijotų Rusijos ar Rusijos grasinimų panaudoti branduolinį ginklą. Branduolinės Rusijos baimė buvo didžiausia Bideno administracijos varomoji jėga“, – dinamikos Baltuosiuose rūmuose pokyčius apibūdina istorikas.
Ko bijojo Bidenas
Apie tai, kad J. Bideno administracija buvo gavusi žvalgybinės informacijos, esą, V. Putinas svarsto galimybę Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą ir taip išvengti nuostolių mūšio lauke, rašoma ir „Washington Post“ žurnalisto Bobo Woodwardo knygoje „Karas“. Tuometinis JAV prezidentas buvo priverstas Rusijos lyderį nuo tokio žingsnio atkalbinėti.
Dviprasmiška Kremliaus retorika ir dar atviresni jos propagandistų grasinimai vertė nuogąstauti, kad Rusija iš tikrųjų Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nors analitikai ir reiškė abejonių, ar branduolinis ginklas mūšio lauke tikrai suteiktų norimo pranašumo. Vašingtono ambasadorius Rusijoje Johnas J. Sullivanas yra sakęs, kad būtent ši baimė ir nulėmė JAV delsimą suteikti Ukrainai jos prašomų ginklų.
„Dabar niekas apie vadinamąsias Putino raudonąsias linijas nebekalba. Tai buvo nuolatinė prezidento J. Bideno administracijos tema“.
istorikas Serhijus Plochijus
„Niekada nežinai, ar tai šantažas, ar jie blefuoja, o gal kalba rimtai. Mano galva, J. Bideno administracija tikrai padarė didžiulę klaidą – ji išsigando tų Maskvos pareiškimų. D. Trumpo administracija daugeliu aspektu drastiškai pakeitė žaidimo taisykles“, – įsitikinęs pašnekovas.
Buvęs valstybės sekretorius Antony Blinkenas laikraščiui „Financial Times“ yra sakęs, kad didžiausia Rusijos prekybos partnerė Kinija branduolinių grėsmių klausimu Maskvą prigrasė „ten neiti“.
„Rusus į vietą pastatė priminimas, kad, visų pirma, jie nėra vienintelė branduolinė galybė. Nematau, kad D. Trumpas bijotų Rusijos ar branduolinės Rusijos. Jo užsienio politikos sprendimus lemia kiti veiksmai, įskaitant politiką dėl JAV, bet tai tikrai nėra branduolinės Rusijos baimė“, – mano istorikas.
Nerimas ne vien dėl branduolinių ginklų
Vašingtonas bei Maskva branduolinių ginklų temą pastaruoju metu vysto gana aktyviai, tačiau ekspertui didesnį nerimą kelia kitas branduolinis tabu, jau sulaužytas Ukrainoje, kur okupuojamos branduolinės jėgainės.
„Užimant Zaporižios (atominę elektrinę), jos teritorijoje vyko mūšis, užsidegė vienas iš pastatų, taigi tai buvo bene pavojingiausias momentas, tačiau pavojus neišnyko – tik jis menkesnis, nes dabar reaktoriai daug vėsesni. Branduolinė jėgainė yra karo zonoje, o tai didina riziką“, – paaiškina S. Plochijus.
Paklaustas, galbūt V. Putino skaičiavimams, ar grasinti branduoliniu ginklu, įtakos turėjo D. Trumpo įsakymas smogti Irano branduoliniams objektams, istorikas taip nemano: „Putinas tabu dėl branduolinių objektų užėmimo jau sulaužė. Amerikiečiai ir Izraelis nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos bombarduoja vystomus branduolinius objektus, todėl iš esmės tai nieko naujo. Manau, kad tai nėra gera idėja, taip pat manau, kad tai labai pavojingas sumanymas, tačiau kaip istorikas galiu pasakyti, kad tai nieko naujo“.
Ką prognozuoja Ukrainai
Paprašytas įvertinti besikeičiančią prezidento D. Trumpo retoriką dėl JAV paramos Ukrainai, ekspertas primena, kad dabartinio JAV prezidento tikslas – patekti į istoriją kaip šauniausiam taikdariui, nė akimirkai nepamirštama Nobelio taikos premija.
„Jo taktika keičiasi, keičiasi ir retorika, bet tikslas aiškus ir jis nesikeičia. Nori postą palikti kaip tas, kuris užbaigė visus kada nors pasaulyje kilusius karus“.
istorikas Serhijus Plochijus
„Karas Ukrainoje šiuo metu pats svarbiausias iš jų. Jeigu bus pakankamai nuoseklus, galės tą padaryti. Viltys dedamos į klumpančią Rusijos ekonomiką. Nežinome, kiek ilgai ji dar atsilaikys, bet tas spaudimais vienaip ar kitaip Rusijai įtakos turės“, – sako S. Plochijus.