Tam tikra prasme jis teisus – juk ambicingasis sumanymas paremtas tik lėšomis, saugomomis „Euroclear“, – Briuselyje įsikūrusiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume, nors Didžiojo septyneto sąjungininkai ne kartą teigė savo jurisdikcijose turintys apie 300 mlrd. eurų vertės įšaldytų Rusijos aktyvų.
„Riebiausias viščiukas – Belgijoje, bet jų yra ir daugiau, – priminė B. De Weveris. – Tik niekas apie juos nekalba.“
Iš tikrųjų – niekas (arba beveik niekas) nekalba.
Po Belgijos premjero komentarų rezultatų nedavusiame viršūnių susitikime „Euronews“ susisiekė su Vakarų valstybėmis, kuriose, remiantis žiniasklaidos pranešimais ir nepriklausomomis analizėmis, saugoma dalis Rusijos centrinio banko aktyvų.
Tai – Prancūzija, Liuksemburgas, Vokietija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė (JK), JAV, Kanada, Japonija ir Australija. Visos šios šalys prisideda prie tarptautinių pastangų susilpninti Kremliaus karo mašiną ir sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Ironiška, bet tiksliausius atsakymus pateikė dvi šalys, tradiciškai nesiejamos su skaidria finansine informacija: Liuksemburgas ir Šveicarija.
Remiantis neseniai Europos Parlamento (EP) užsakymu atliko tyrimo rezultatais, Liuksemburge yra 10–20 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų.
Tačiau bendrame pareiškime Didžiosios Hercogystės finansų ir užsienio reikalų ministrai pateikė gerokai kitokius skaičius. „Šiuo metu Liuksemburge saugomų Rusijos centrinio bankų aktyvų vertė nesiekia 10 tūkst. eurų“, – nurodė jie.
Savo ruožtu, Šveicarija patvirtino, kad turimų Rusijos aktyvų vertė siekia 7,45 mlrd. Šveicarijos frankų, arba maždaug 8 mlrd. eurų. Aktyvai saugomi komerciniuose bankuose.
Šveicarija nepriklauso nei ES, nei Didžiajam septynetui, todėl neprivalo laikytis iniciatyvos išduoti reparacijų paskolą. Visgi šveicarai atidžiai stebi procesą.
„Federalinė taryba apibrėš savo poziciją, atsižvelgdama į Šveicarijos įstatymus, tarptautinę teisę, Šveicarijos užsienio politikos tikslus bei siekį išsaugoti finansinį stabilumą, kad būtų išvengta neplanuotų padarinių finansų rinkoms ir centrinio banko ateities operacijoms tarptautinėje rinkoje“, – nurodė šveicarai.
Kitos šalys, su kuriomis susisiekė „Euronews“, pateikė įvairių pareiškimų, tačiau vengė tiksliai nurodyti, kiek Rusijos aktyvų saugo.
Vokietija pareiškė negalinti „atskleisti Rusijos centrinio banko aktyvų vertės ir saugojimo vietos“ šalyje dėl taikomų duomenų apsaugos reikalavimų ir ES sankcijų įstatymo.
Japonija irgi išsisukinėjo. Manoma, kad Tekančios Saulės šalyje laikoma 25–30 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų, tačiau šių skaičių Tokijas niekada oficialiai nepatvirtino. (Anot B. De Weverio, vien Japonijoje saugoma 50 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko aktyvų.)
„Japonijos vyriausybė neatskleidžia informacijos apie šalyje esančius Rusijos aktyvus, įskaitant jų vertę ir saugojimo vietas. Todėl šio klausimo nekomentuosime“, – teigiama pareiškime.
Prancūzija taip pat atsisakė pateikti komentarų apie šalyje saugomų Rusijos aktyvų vertę, nors buvęs finansų ministras Bruno de Maire’as anksčiau buvo užsiminęs apie 22,8 mlrd. eurų vertės įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus.
JAV iždo departamentas į „Euronews“ užklausą neatsakė.
2023 m. rugsėjo mėnesį naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad darbo grupė Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų klausimais JAV bankų sistemoje aptiko maždaug 4,41 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų.
Tylos siena
Minėtųjų Vakarų šalių pademonstruotas neskaidrumas sudaro didelį kontrastą Belgijos atvirumui.
„Euroclear“ reguliariai skelbia ataskaitas apie Rusijos aktyvus, jų sudėtį skirtingomis valiutomis ir generuojamą nenumatytą pelną. Politikos formuotojai, investuotojai, žurnalistai ir analitikai turi prieigą prie šių duomenų.
Žinoma, „Euroclear“, kaip centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, taikomi griežtesni skaidrumo ir priežiūros standartai, palyginus su privačiais bankais, kur saugumo ir privatumo principai laikomi šventais, siekiant apsaugoti klientus.
Šiuo metu Didžiojo septyneto sąjungininkai negali pateikti išsamios informacijos apie jų kontroliuojamus Rusijos aktyvus, ir tai yra akį rėžiantis liapsusas reparacijų paskolos kontekste.
Europos Komisija (EK), parengusi ambicingąjį pasiūlymą Ukrainai suteikti 140 mlrd. eurų paskolą, vis išsisukinėja nuo atsakymo į klausimą, ar panaudotų ne tik „Euroclear“ saugomus aktyvus.
Lenkijos tarptautinių reikalų tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Szymonas Zareba pamėgino išsiaiškinti tikslią Rusijos centrinio banko aktyvų saugojimo vietą ir vertę, bet jo pastangos atsitrenkė į tokias pačias kliūtis, su kuriomis susidūrė „Euronews“.