Atitinka švedišką standartą
Iki gamyklos vedantis žvyrkelis – apstatytas vilkikų, kuriais į Švediją gabenami karkasiniai namai. Kaip skaičiuoja „Workman“ vadovas Rokas Motiejūnas, vienam namui reikalingos medžiagos telpa į maždaug dviejų sunkvežimių priekabas.
„Jūs esate skydinių karkasinių namų gamykloje, kuri vadinasi „Workman“. Šiuo metu esame apie 100 žmonių kolektyvas: apie 30 dirba čia, o likę – Švedijoje, kur ir statome namus Viską 100 proc. eksportuojame į Švediją, ten turime vieną partnerį, vystymo kompaniją“, – biure pasitikęs vadovas kalbėjo, pristatydamas atstovaujamą įmonę.
Bendrovės statomi namai prilygsta Švedijos namų standartams, konstrukcinius namo elementus gaminant čia, Lietuvoje, o statybos vietoje namas surenkamas iš sienų, perdangų ir kitų medžiagų.
„Labai paprastai kalbant, tai yra namas, kuriame yra 8 lauko sienos, apie 20 vidaus sienų, 6 elementai perdangoje ir 3 arba 6 elementai stogui. Tai yra pakankamai dideli ir masyvūs daiktai, kuriuos statybų aikštelėje su kranais pakeliame, kai jau yra paruošti pamatai“, – paaiškino R. Motiejūnas.
Kaip pasakojo, tai yra 12 m ilgio, 35 cm storio lauko sienos, kurios konstruojamos namo pirmajam aukštui. Dviejų aukštų namo plotas siekia 120 kv. m.
Nors individualių užsakymų negamina, namai nėra vienodi. Per metus tokių namų pagamina 200 vienetų, taigi, per savaitę Viešvėnuose paruošiama nuo 4 iki 6 namų.
Švedai nusipirko vieną namą ir taip prasidėjo bendradarbiavimas su skandinavais, prisimena pašnekovas. Tačiau verslininkas sako manantis, kad iš dalies verslo sėkmės paslaptis yra dėl to, jog nedirbama su individualiais užsakymais.
„Karkasinė statyba Švedijoje yra tradicinė pakankamai seniai ir ten priimtina. Sakyčiau, kad apie 80 proc. visų gyvenamųjų namų yra statomi iš medžio“, – pastebėjo verslininkas.
Kodėl tokio namo įsigyti negali lietuviai ir visa produkcija vežama skandinavams? R. Motiejūnas sakė atsakymą sau suradęs.
Lietuviai nevertina laiko ir nevertina pinigų kainos tam laikui, dėl to jiems nėra skirtumo: statysi medinį ar mūrinį.
Rokas Motiejūnas
Svarstoma, kad tautiečiai mano, jog mūrinis namas stovės ilgiau, tačiau, anot jo, ir namai iš karkaso stovi tuos pačius du šimtus metų, jei teisingai pastatyti ir prižiūrimi.
Jei statomas mūrinis namas, nuo plyno lauko iki įsikėlimo gali praeiti ir dveji metai, kai švediško stiliaus namai pastatomi per pusmetį.
„Pagaminti kvadrato kainą, ar gaminsime Lietuvoje, ar Švedijoje, nebūtų didelis skirtumas. Kainos prasme pranašumo jau neturime“, – pasakojo R. Motiejūnas.
Švediški atlyginimai ir darbuotojas–rekordininkas
Lietuvos gamykloje didžiąja dalimi dirba iš Telšių ir šio miesto rajono, viena darbuotoja čia važiuoja net iš Šilalės. Nors atlyginimai konkurencingi, o išvykus keliems mėnesiams į Švediją jie prilyginami švediškam standartui.
„Atlyginimus mokame švediškus žmonėms, kurie tuo metu dirba Švedijoje. Lietuviai ir išdirba daugiau, ir padaro daugiau nei švedai“, – lygino verslui vadovaujantis R. Motiejūnas. Viena montuotojų komanda beveik iš dešimties žmonių per savaitę surenka du namus su visiškai užbaigtu fasadu.
Kaip pasakojo jis, darbuotojams suteikiama ir gyvenimo vieta, ir socialinės garantijos, kurias gauna ir patys švedai.
Tačiau uoliai dirbti pasiryžę ne visi.
Vadovas prisimena vieną kuriozišką atvejį, kai naujas darbuotojas iš darbo be jokio paaiškinimo išėjo po kelių valandų.
„Rekordą turime tris valandas. Nėra tokio darbuotojo, kurį įdarbintume ir išleistume į darbą nesupažindinę su darbo pobūdžiu, neaprodę darbo vietos ir neparodę proceso, kuriame jis dalyvaus. Yra tokių, kurie ateina, bet rekordas yra tris valandos. Išdavėme aprangą, batus ir apsaugos priemones, prieš tai aprodėme, kur reikės dirbti ir ką turi daryti, po trijų valandų radome padėtus batus ir paliktus darbo rūbus“, – istorija dalijosi jis.
Tačiau įmonės teritorijoje jau vyksta naujos patalpos statybos, kuri leis per tą patį laiką pagaminti kur kas daugiau produkcijos, tad reikės ir daugiau darbuotojų.
Tiesa, spartesnės automatizacijos sprendimams diegti pasitelkiami ir Europos Sąjungos fondų pinigai, ne tik įmonės investicijos.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 76 apdrausti darbuotojai. Rekvizitai.lt puslapyje matoma, kad 2024 metais įmonė generavo beveik 4 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 116 tūkst. eurų.