Ankstesni tyrimai, siejantys reguliarius fizinius pratimus su kognityvinių funkcijų silpimo sulėtėjimu, daugiausia rėmėsi žmonių prisiminimais apie savo aktyvumo lygį ir retai tyrinėjo, kodėl aktyvus gyvenimo būdas gali turėti tokį poveikį.
Siekiant išspręsti šias problemas, Harvardo universiteto mokslininkė Wai-Ying Wendy Yau ir jos kolegos analizavo 296 kognityviniu požiūriu sveikų 50–90 metų amžiaus žmonių fizinį aktyvumą. Šie žmonės vieną savaitę nešiojo žingsnius skaičiuojantį prietaisą, kad būtų galima objektyviai įvertinti jų aktyvumo lygį.
Daugumai dalyvių buvo atliktas smegenų skenavimas, siekiant nustatyti jų bazinį netinkamai susidariusių baltymų, vadinamų tau ir beta-amiloidu, lygį, kurių sankaupa manoma, sukelia Alzheimero ligą. Šie lygiai per 3–14 metų stebėjimo laikotarpį buvo matuojami kas dvejus ar trejus metus. Dalyviai taip pat kasmet atliko kognityvinius testus, kuriais buvo vertinama jų atmintis ir informacijos apdorojimo greitis.
Įvedę žingsnių skaičių, smegenų skenavimo ir kognityvinių testų duomenis į statistinį modelį, tyrėjai įvertino, kaip fizinis aktyvumas veikia kognityvinių funkcijų silpimą. Jie nustatė, kad tarp dalyvių, kurių smegenyse pradžioje buvo didesnis nei vidutinis netinkamai susidariusių beta-amiloidų kiekis, 3000–5000 žingsnių per dieną nuėjimas žymiai sulėtino netinkamai susidariusių tau baltymų kaupimąsi, bet ne beta-amiloidų.
„[Fiziniai pratimai] kažkaip lėtina šio tau baltymo, kuris yra labiau susijęs su žmonėmis, kuriems pasireiškia [Alzheimerio ligos] simptomai, nei beta-amiloido, plitimą“, – sako Charlesas Marshallas iš Londono Karalienės Marijos universiteto.
Tai taip pat buvo susiję su jų kognityvinių gebėjimų mažėjimo tempu, kuris per vidutinį devynerių metų stebėjimo laikotarpį sulėtėjo apie 40 procentų – palyginti su tais, kurie per dieną nuėjo mažiau nei 3000 žingsnių, kas buvo apibrėžta kaip fizinis pasyvumas. Tyrėjai neturėjo duomenų, kad galėtų įvertinti, ar kuriam nors iš dalyvių stebėjimo laikotarpiu buvo diagnozuota Alzheimerio liga.
Tuo tarpu, nueinant nuo 5000 iki 7500 žingsnių per dieną, tau kaupimasis sulėtėjo dar labiau, o kognityvinių gebėjimų silpnėjimas sulėtėjo 54 procentais, palyginti su neaktyviais žmonėmis. Tačiau žengiant daugiau nei 7500 žingsnių per dieną, nebuvo pastebėta papildomos naudos kognityviniams gebėjimams.
Tyrėjai tiksliai neišnagrinėjo, kaip reguliari fizinė veikla gali turėti tokį poveikį, tačiau tai galėtų būti susiję su tuo, kad fizinė veikla mažina uždegimą, kuris, manoma, atsiranda dėl netinkamai susidėliojusio beta-amiloido ir tau, o tai sutrikdo nervų jungtis ir naikina ląsteles. Fizinė veikla taip pat gali padidinti kraujo tekėjimą arba apsauginio hormono kiekį smegenyse.
Tačiau šis tyrimas neįrodo, kad 5000 žingsnių per dieną sulėtina ar atitolina kognityvinių funkcijų silpimą. Anot Ch. Marshallo, esami sutrikimai, kurie dar nebuvo diagnozuoti ar net nepastebėti, gali turėti įtakos žmonių gebėjimui ar motyvacijai sportuoti. Jis teigia, kad kiti gyvenimo būdo ar socialiniai bei ekonominiai veiksniai, kuriuos komanda bandė pakoreguoti, taip pat gali turėti įtakos aktyvumui ir tau baltymų kiekiui.
Nepaisant to, reguliari fizinė veikla turi daugybę naudos sveikatai, ją galima vykdyti nemokamai ir ji turi labai mažai (jei iš viso turi) šalutinių poveikių, todėl žmonės gali būti skatinami per dieną nueiti bent 3000 žingsnių, nors tikslus poveikis kognityvinėms funkcijoms nėra aiškus.
„Mano patarimas žmonėms yra visada per daug nesikoncentruoti į stebuklingą skaičių, kuris būtų [žingsnių skaičiaus] tikslas, – sako Ch. Marshallas. – Manau, kad svarbiau yra reguliariai kažką daryti, ir tai nebūtinai turi būti daug, nebūtinai intensyviai, svarbiausia yra reguliariai užsiimti kokia nors fizine veikla.“
Ankstesni tyrimai rodo, kad nuolatiniai gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant fizinę veiklą, lėtina kognityvinių funkcijų silpimą. Tačiau norint atskirti fizinių pratimų poveikį nuo kitų gyvenimo būdo pokyčių ir nustatyti, ar jie iš tiesų sulėtina tau kaupimąsi, reikia atlikti tolesnius tyrimus, kurių metu asmenims atsitiktine tvarka būtų priskirti įvairūs kasdieniai žingsniai, sako W.-Y. W. Yau.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Medicine“.
Parengta pagal „New Scientist“.