Tokį atradimą padarė archeologų komanda, ištyrusi vieną iš šių senovės žmonių gyvenamųjų vietų Afrikoje, rašo BBC.
Leidinyje pažymėta, kad iki tol mokslininkai manė, kad seniausi žmonijos protėviai kartais ir kai kur išrado darbo įrankius, o vėliau juos pamiršo.
Dabar archeologų komanda ištyrė įvairius radinius naujame archeologiniame objekte Namorotukanas Kenijoje, Turkanos ežero baseine.
Mokslininkai priėjo prie išvados, kad ten gyvenęs homo sapiens protėvis, „įgudęs žmogus“ (homo habilis), 300 tūkst. metų iš kartos į kartą perdavinėjo akmens darbo įrankių gamybos techniką.
Tyrimo vadovas Deividas Braunas iš JAV Džordžo Vašingtono instituto pareiškė, kad šis atradimas suteikia pagrindą radikaliai peržiūrėti mokslines žinias apie žmogaus evoliuciją.
„Mes manėme, kad darbo įrankiai atsirado tik trumpam ir vėliau išnyko. Tačiau kai matome tą patį per 300 tūkst. metų, ši išvada yra neteisinga.
Darbo įrankių naudojimas, tikriausiai, prasidėjo daug anksčiau ir buvo stabilesnis, nei mes manėme“, – komentavo D. Brownas.
Pranešama, kad Namorotukunane mokslininkai rado 1300 aštrių grandiklių, primityvių akmeninių plaktukų.
Apskritai, visi įrankiai buvo pagaminti iš kruopščiai atrinktų akmenų iš upės. Kaip pažymėjo daktaras Dan Palchu Roljera iš Brazilijos San Paulo universiteto, daugelis akmenų buvo atrinkti atsižvelgiant į jų savybes, o tai leidžia daryti prielaidą, kad tie, kurie iš jų gamino įrankius, gerai žinojo, ko ieškoti.
„Šie žmonės buvo puikūs geologai. Jie žinojo, kur rasti geriausią žaliavą, ir jų akmeniniai įrankiai yra puikūs. Kai kuriais iš jų iš tiesų galima susižeisti“, – pasakojo Roljera.
Pasak Kenijos nacionalinių muziejų vyresniojo mokslo darbuotojo Rahabo N. Kinyandžui, tuo laikotarpiu šioje Afrikos dalyje klimatas palaipsniui tapo daug sausesnis, o žalumą pakeitė sausa savana, kurią nuniokojo gaisrai.
Pasak Rolieros, primityvūs žmonės, gaminę darbo įrankius, tikriausiai prisitaikė prie pokyčių būtent dėl to, o ne dėl biologinės evoliucijos.
„Darbo įrankių naudojimas leido jiems nekeisti savo kūnų, kad prisitaikytų prie pokyčių. Vietoj to jie sukūrė techniką, reikalingą maistui gauti: įrankius, kuriais buvo galima pjaustyti gyvūnų kūnus ir iškasti augalus“, – paaiškino mokslininkas.
Archeologai rado tai patvirtinančių įrodymų Namorotukunane – ten buvo iškasti gyvūnų kaulai, supjaustyti akmeniniais įrankiais. Tai rodo, kad visą laiką, kol keitėsi klimatas, senovės žmonės medžiojo ir valgė mėsą.
Prieš 2,75 mln. metų šiame regione gyveno pirmieji žmogaus protėviai. Jų smegenys buvo maždaug dvigubai mažesnės nei šiuolaikinių žmonių.
Jie gyveno tuo pačiu metu kaip australopitekai. Įrankiai, rasti Namorotukunane, buvo pagaminti arba vienų, arba kitų, o galbūt abiejų rūšių.
Kaip pažymėjo Brownas, iki šiol mokslininkai manė, kad stabilus darbo įrankių naudojimas prasidėjo daug vėliau, prieš 2,4–2,2 mln. metų, kai primityvūs žmonės evoliucionavo ir tapo protingesni.
Dabar, kaip pažymėjo Brownas, mokslininkai nustatė, kad labai senoviniai įrankiai buvo naudojami primityvių žmonių dar prieš tai, kai jų smegenys padidėjo ir jie tapo protingesni.
Šaltinis: unian.net