Kamerūno Konstitucinė Taryba oficialiai pranešė, kad P.Biya surinko 53,7 proc. balsų, o jo pagrindinis varžovas Issa Tchiroma Bakary – 35,2 proc. Beje, 2018 m. oficialūs prezidento rinkimų rezultatai rodė, kad P.Biya pelnė 71 proc. balsų, o už jo varžovą pasisakė 14 proc. rinkėjų.

P.Biya šiai Vidurio Afrikos valstybei vadovauja nuo 1982 m. – ilgiau, nei gyvena dauguma jos piliečių. Daugiau kaip 70 proc. iš beveik 30 mln. kamerūniečių yra jaunesni nei 35-erių. Šie rinkimai atskleidė visame žemyne augančią įtampą tarp jaunų afrikiečių ir senstančių lyderių.

I.Tchiroma Bakary prieš kelias dienas buvo paskelbęs apie pergalę: remdamasis savo partijos skaičiavimais jis teigė, kad gavo 54,8 proc. balsų, o P.Biya – 31,3 proc.

P.Biyos sprendimas siekti aštuntosios kadencijos įsiutino jaunimą ir opoziciją, kuri jį kaltina pasinaudojus valstybės aparatu rinkimams manipuliuoti.

Šimtai žmonių išėjo į gatves keliuose miestuose, saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, o Dualoje buvo nušauti keturi protestuotojai.

Pastarosiomis dienomis buvo sulaikyta dešimtys opozicijos šalininkų, aktyvistų ir lyderių.

„Esu pasirengęs paaukoti gyvybę, kad apginčiau savo balsą. Balsavau už I.Tchiromą Bakary, nes noriu pokyčių“, – sakė 27-erių prekybininkas Oumarou Bouba.

28 metų viešbučio darbuotojas Sani Aladji kalbėjo: „Niekas nesikeis. Tikėjausi, kad I.Tchiroma Bakary atneš pokyčių, tad už jį ir balsavau. P.Biyos režime klesti korupcija. Pavargome nuo to.“

I.Tchiroma Bakary savo rinkimų manifeste žadėjo 3–5 metų pereinamąjį laikotarpį atstatyti šalį, kurią, pasak jo, P.Biya sugriovė.

Tačiau P.Biyos šalininkė Flicia Feh sakė tikinti, kad jis tebėra tinkamiausias šiam darbui: „Mūsų prezidentas kampanijos metu kalbėjo apie viltį. Jis pradėjo tiek daug projektų, pavyzdžiui, Jaundės–Dualos greitkelį, ir visiškai normalu, kad jam suteikiama daugiau laiko darbams užbaigti.“

P.Biya yra tik antrasis prezidentas, vadovavęs Kamerūnui nuo 1960 m., kai šalis tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos.

Jis nuo 1975 metų ėjo ministro pirmininko pareigas, o į aukščiausią valdžią atėjo 1982 m., atsistatydinus pirmajam Kamerūno prezidentui Ahmadou Ahidjo, ir nuo to laiko išsilaikė poste, vėliau pasinaudodamas konstitucijos pataisa, panaikinusia kadencijų ribojimus.

Garbaus amžiaus P.Biya su savo žmona didumą laiko praleidžia Šveicarijoje, šalies valdymą palikdamas pagrindiniams partijos pareigūnams ir kitiems šeimos nariams. Pernai Kamerūne buvo oficialiai uždraustos spėlionės apie garbaus amžiaus prezidento sveikatą.

Nors Kamerūnas yra naftą eksportuojanti valstybė, kurioje ekonomika nuosaikiai auga, šios naudos nepasiekia platesnių gyventojų sluoksnių. Pasaulio banko duomenimis, nedarbo lygis siekia 3,5 proc., tačiau 57 proc. 18–35 metų žmonių dirba šešėlinėje ekonomikoje. Maždaug 40 proc. kamerūniečių gyvena skurde.

Kadaise buvusią Vokietijos koloniją Kamerūną po Pirmojo pasaulinio karo pasidalijo Prancūzija ir Didžioji Britanija.

Nuo 2017 metų per smurtinį konfliktą tarp šalies prancūzakalbių ir anglakalbių regionų žuvo mažiausiai 6500 žmonių, apie 600 tūkst. buvo priversti palikti savo namus.

Parengta pagal AP inf.