Trejus metus Vokietijos detektyvų komanda kas rytą rinkdavosi Federalinės policijos būstinėje Potsdame, siekdama išsiaiškinti, kas slypi už „Nord Stream“ dujotiekio sprogdinimų.
Dabar tyrimas priėjo prie išvados, kuri gali susilpninti Europos paramą Ukrainai – už operaciją, kaip teigiama, buvo atsakingas elitinis Ukrainos karinis dalinys.
2022 m. rugsėjį įvykę sprogimai išvedė iš rikiuotės abi „Nord Stream“ dujotiekio šakas, tiekusias rusiškas dujas Vokietijai ir likusiai Europai. Tai įvyko Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje, kuomet Vakarai svarstė, ar nutraukti rusiškos energetikos pirkimą.
Kai kurios šalys pasisakė už visišką dujotiekių uždarymą, tačiau kitos bijojo ekonominių pasekmių. Po sprogimų šios diskusijos neteko prasmės.
Dujų nutekėjimas taip pat sukėlė didžiulę taršą – į atmosferą patekusio anglies dioksido kiekis prilygo metinėms Danijos emisijoms.
Iš pradžių dėl sprogdinimų buvo kaltinama Rusija, tačiau Maskva kaltę vertė JAV ir Didžiajai Britanijai.
Pėdsakai veda į Ukrainos specialiąsias tarnybas
Pasak su byla susipažinusių šaltinių, Vokietijos policija susidarė aiškų vaizdą apie operacijos eigą, kurią esą vykdė Ukrainos kariai, vadovaujami tuometinio vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno.
Tyrimas rėmėsi duomenimis apie laivų nuomą, telefoninius ryšius ir stebėjimo kamerų įrašus.
Vokietijos pareigūnai išdavė arešto orderius trims Ukrainos specialiųjų pajėgų kariams ir keturiems patyrusiems narams.
Lemiamu įrodymu tapo radaro skenerio nuotrauka, kurioje policija, pasitelkusi veido atpažinimo programinę įrangą, identifikavo vieno iš narų veidą. Jo profilis greitai buvo rastas socialiniuose tinkluose.
Vienas iš narų esą buvo išgabentas iš Lenkijos į Ukrainą automobiliu su diplomatiniais numeriais, kurį vairavo Ukrainos karinis atašė. Ukrainos vyriausybė atsisakė komentuoti incidentą.
Kitas įtariamasis – grupės vadas – buvo sulaikytas Italijoje. Jis identifikuotas kaip 46 metų Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) veteranas Serhijus K., kovojęs Kyjive karo pradžioje.
Jo areštas įvyko po mėnesius trukusios paieškos, sekant jo maršrutus per Lenkiją, Čekiją ir Italiją.
Kai Serhijus buvo vedamas iš teismo, jis pakėlė tris pirštus – Ukrainos tridento ženklą – parodydamas solidarumą su šalimi. Jo advokatas pareiškė, kad klientas nekaltas, o net jei būtų veikęs, tai buvo karinė operacija Ukrainos gynybos rėmuose, todėl jis turi imunitetą.
Politinės pasekmės Europai
Dabar, bylai artėjant prie teismo, Berlynas baiminasi sąjungininkų susiskaldymo. Italijos teismo sprendimas dėl Serhijaus K. ekstradicijos gali nulemti, ar „Nord Stream“ byla virs diplomatine krize.
Vieno iš bylos įtariamųjų taip pat atsisakė išduoti Lenkija – jį Vokietija taip pat norėjo teisti savo valstybės teritorijoje.
Lenkija jį pavadino didvyriu, nes jis esą sudavė smūgį Rusijos karo finansavimo šaltiniui. Pats ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sarkastiškai pakomentavo Vokietijos tyrimą.
„Problema yra ne tai, kad dujotiekis buvo susprogdintas. Problema ta, kad jis apskritai buvo pastatytas“, – pareiškė jis.
Pačioje Vokietijoje sprogdinimai tapo politiniu klausimu – partija „Alternatyva Vokietijai“ pasinaudojo visuomenės pykčiu dėl aukštų energijos kainų ir ragina mažinti paramą Ukrainai.
Rusijos dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir statomas „Nord Stream 2“ buvo susprogdinti 2022 m. rugsėjį. Abu kartu jie turėjo tapti pagrindiniu rusiškų dujų tiekimo į Europą keliu.
Įtariama, kad operacijoje dalyvavo ukrainiečiai.
Neseniai tapo žinoma, kad Italijoje sulaikytas ukrainietis Serhijus Kuznecovas, įtariamas dalyvavęs „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimu Baltijos jūroje, paskelbė bado streiką.