„Lrytas“ redakcijos žiniomis, po ministrės apsilankymo Liberalų sąjūdžio frakcijoje paaiškėjo, kad pats projektas nebaigtas: nėra atliktas privalomas poveikio vertinimas, nėra gauta Konkurencijos tarybos išvada, neatliktas ekspertinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra jokių duomenų apie siūlomo sprendimo poveikį medicinos sektoriaus darbo rinkai – darbuotojų atleidimams, nedarbo augimui, socialinėms išmokoms ir kitoms reikšmingos šalies ūkio ir teisės sritims. Ministrė pripažino, kad poveikio vertinimas dar tik atliekamas ir jį atlieka ministerijos darbuotojai bei politinė komanda, nors to imtis turėtų nepriklausomi srities ekspertai.
Seimo nariai projektą vertina neigiamai
Kitų partijų Seimo nariai įstatymo projekto teigiamai nevertina. Labiausiai dėl to, kad pastarasis nėra baigtas ir gali prieštarauti konstitucijai. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, šis projektas, kaip ir ankstesni SAM teikti sveikatos reformos etapai, teikiamas nesilaikant teisės aktams numatytų reikalavimų. Liberalai pakartotinai reikalavo, kad ministrė pateiktų poveikio vertinimą, duomenis, kuriais remiantis Sveikatos ministerija ėmėsi šių pertvarkų, tačiau mūsų prašymas buvo ignoruojamas, nesilaikoma terminų.
„O tai, kad panašus projektas jau buvo vetuotas, pripažįstant jį antikonstitucišku, tik parodo, kaip ciniškai tiek ministrė, tiek valdantieji žiūri į teisėkūrą. Toks pat ciniškumas buvo jaučiamas, kai Seime daugumos balsais buvo atmestas siūlymas atlikti korupcinių rizikų vertinimą. Taigi, matome, kad SAM „stumia“ labai nekokybišką projektą, pažeidinėdama procedūras ir slėpdama informaciją. Geros reformos tokiu būdu niekas neatlikinėtų“, – kalbėjo politikė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė įsitikinusi, jog išskirtinių sąlygų sudarymas, skirtingos nuosavybės formos, tas pačias paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra nenormalus veikimas demokratinėje valstybėje, bet to, kad ribojamos ir pačių pacientų teisės.
„Šiuo metu turime labai didelę daugumą Seime. Nedrįsčiau vertinti, kiek žmonių toje daugumoje įsigilina už ką balsuoja. Spėju, kad mažoji, bet akivaizdu, kad valdantieji, socialdemokratai, stengiasi prastumti bent tuos projektus, kuriems nereikia didesnių biudžeto išlaidų, nepaisant jų atitikimo Konstitucijai.“, – kalbėjo J. Sejonienė, – „Šiuo metu matau, kad stengiamasi pateikti, jog privatus sektorius elgiasi kažkaip labiau neteisingai, nors niekas man negalėjo atsakyti, kiek už nelegalias priemokas yra baustų. Pabrėšiu, kad Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog žmonės turi turėti galimybę prisidėti prie savo sveikatos. Be abejo, turi turėti ir galimybę rinktis, kur gauti paslaugą.“
Paklaustas, kaip vertina pateiktą projektą, Seimo pirmininkas Juozas Olekas buvo nuoseklesnis. Anot jo, labai svarbu, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamos kiekvienam Lietuvos gyventojui – nesvarbu, ar jas teikia valstybinė, ar privati įstaiga. Nuo pat nepriklausomybės pradžios Lietuvoje kuriame mišrią sveikatos sistemą, kurioje yra vietos tiek valstybinei, tiek privačiai medicinai. Manau, taip turėtų būti ir toliau.
Valstybinės įstaigos atlieka ypatingą vaidmenį – jos privalo užtikrinti Konstitucijos laiduotą teisę į sveikatos apsaugą ir būti pasirengusios veikti ne tik taikos, bet ir krizių ar pavojingų situacijų metu. Taip pat labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kad medicininės paslaugos būtų prieinamos visoje šalyje ir nebūtų ribojamos be pagrindo.
Pažeistas ne vienas teisėkūros principas
Pagrindinis klausimas, kalbant apie šį įstatymo projektą, yra – ar jis nepažeidžia Konstitucijos? Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov įsitikinęs, kad vis dėlto – pažeidžia ir net ne vieną teisėkūros principą.
Pirmiausia, teisėkūra turi būti tikslinga. Tai reiškia, kad SAM, spręsdama viešojo sektoriaus gydymo įstaigų problemas (kaip teigė ministrė, sektorius „kraujuoja“), turėjo preciziškai ir nuosekliai nustatyti kiekvienos įstaigos „kraujavimo“ priežastis ir tada kaip viešųjų įstaigų steigėjas imtis visų įmanomų sprendimų būdų. Ir tik jei šie būdai neveiktų, o taip pat taptų aišku, kad nesėkmę lemia PSDF lėšų naudojimas privačiose įstaigose, inicijuoti minimą įstatymo projektą.
Siūlymas nebesudaryti sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis ir nebekompensuoti juose besilankančių apdraustų pacientų PSDF biudžeto lėšomis turi nepakenkti paciento teisei rinktis įstaigą bei specialistą, paciento teisei į kokybišką sveikatos priežiūrą, o taip pat turi nulemti teigiamus pokyčius paslaugų teikimo procese ir paslaugų prieinamume.
„Aptariamo įstatymo atveju, SAM turėjo pareigą plačiai aptarti su socialiniais partneriais siūlomus pokyčius. Aptarti nereiškia pristatyti. Aptarti reiškia susitikti, diskutuoti, atsakyti į klausimus, pateikti argumentus, statistiką, įrodymus, siūlymus. Išgirsti prieštaravimus, aptarti juos, ieškoti kompromisinių sprendimų.“, – sakė teisės ekspertas.
Anot jo, SAM turėjo apsvarstyti kelias reguliacines alternatyvas (net ne alternatyvius sprendimo būdus, kas patenka po tikslingumo principu, o būtent kelias reguliavimo alternatyvas), šias alternatyvas aprašyti ir pagrįsti, kodėl įstatymo projekte pasiūlytas būtent tas sprendimas, kurį SAM pasirinko.
Pašnekovas pridūrė, kad ministerijos parengtas siūlymas turėtų derėti su Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Konkurencijos įstatymu, Darbo kodeksu, Sveikatos sistemos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir daugybe kitų įstatymų.
Atitikimas visiems šiems principams privalo atsispindėti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinime. Šis vertinimas privalomas ir jis turėjo būti atliktas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. „Deja, susipažinus su SAM pateiktu siūlymu, galime drąsiai konstatuoti, kad atitikimas yra vienam principui iš septynių – aiškumo. Nes visa bendruomenė, socialiniai partneriai labai aiškiai suvokė, ką nori padaryti SAM ir kokių pokyčių siekia. Tačiau atitikimo kitiems principams ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikai, deja, nerandama.“, – kalbėjo A. Rudanov.
Seimo pirmininko manymu, svarbu, kad teikiamas įstatymo projektas būtų iki galo išdiskutuotas ir pagrįstas ekspertų vertinimais. Būtent Seime, svarstydami jį tiek komitetuose, tiek plenarinėje salėje, turime užtikrinti, kad galutinis variantas atitiktų pagrindinį tikslą – jog kiekvienas žmogus Lietuvoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gautų kokybiškas ir prieinamas sveikatos paslaugas.
„Mano supratimu, privatus ir valstybinis sektoriai yra visai nepagrįstai priešinami ir juos stengiamasi nenormaliu būdu atskirti, idant būtų ieškoma priežasčių, kodėl dabar valstybinės įstaigos, kurios gauna daugiau, negu 80 procentų viso PSDF lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, veikia neefektyviai.“, – sakė J. Sejonienė.
Galima interpeliacija
Atsidūrus tokioje situacijoje Seimo nariai gali imti svarstyti interpeliaciją. „Turint galvoje, kad ministrė ir toliau įžūliai ignoruoja teisėkūros principus ir bruka reformą, kurios poveikis yra nežinomas, ir kuri, mūsų manymu, nuošalyje palieka ir pacientus, ir medikus, ministrę artimiausiu metu ketiname kviesti į Seimo tribūną, kad atsakytų į klausimus ir tada vertinsime interpeliacijos galimybę, – neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak teisės eksperto A. Rudanov, tolimesnis Seimo narių elgesys priklausys nuo to, kokią poziciją jie nuspręs užimti. Jeigu Seimo nariai užimtų poziciją nuosekliai laikytis Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Seimo statuto, jie projekto pateikimo stadijoje turėtų grąžinti jį iniciatoriams tobulinti ir nurodyti, kokius veiksmus SAM turėtų atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seimui. Kitu atveju Seimo nariai gali priimti politinį sprendimą pritarti projektui po pateikimo ir perkelti jo svarstymą į komitetus. Tačiau žvelgiant iš teisėkūros procedūros pusės, tai nebūtų tinkamas sprendimas.
„Verta paminėti, kad tokia situacija su SAM rengiamais ir teikiamais įstatymų projektais kartojasi jau nebe pirmą kartą. Įvairiose Vyriausybėse šie klausimai buvo sprendžiami skirtingai. Vienas logiškiausių sprendimų – pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai šiuo metu nebeteikti projekto Seimui, parengti šio projekto poveikio vertinimą, atitinkantį visus teisėkūros principus, suderinti jį su socialiniais partneriais ir tik tuomet teikti.“, – sakė jis, – „Seimo statutas neapibrėžia dėl kokių būtent klausimų ministrui gali būti reiškiama interpeliacija. Bet jeigu vertinti ankstesnių interpeliacijų atvejus – tai visko galima tikėtis. Ypač esant tokio lygio įsijautrinimui tarp SAM, socialinių partnerių ir opozicijoje esančių Seimo narių. Manyčiau, kad dabartinėje situacijoje, kai XX Vyriausybė veikia ne pilna sudėtimi, o taip pat yra klausimų dėl besikeičiančių ministrų, sveikatos apsaugos tema tampa vis karštesnė.“
Jeigu Seimo nariai pritartų projektui po pateikimo, šio pritarimo metu projektui be Sveikatos reikalų komiteto, kaip pagrindinio, derėtų paskirti Teisės ir teisėtvarkos, Ekonomikos ir Žmogaus teisių komitetus, kaip papildomus. Po to turi būti daroma pertrauka komitetuose, prašant STT ir Konkurencijos tarybos išvadų, o taip pat turi būti kreiptasi į universitetus – nepriklausomo poveikio vertinimo. Gavus visas išvadas, turėtų būti pradėti klausymai komitetuose, vyktų diskusijos ir būtų tobulinamas įstatymo projektas.