Apie šį kūrinį feisbuke pasidalijo Lietuvos architektų sąjungos valdybos narė Rūta Leitanaitė. „Paminklų ir monumentų tema Lietuvoje – kaip nesibaigianti, konfliktiška daina, klausimas be atsakymo ir nuolatinis nusivylimo jausmas, kad „ir vėl paminklas kažkoks… ne toks“.

Estai šioje temoje susiduria su tais pačiais klausimais, abejonėmis ir skirtingomis nuomonėmis. Bet šįkart – ir vėl estai – pataikė į dešimtuką. Ar kopūsto galvą“, – rašo architektė.

Kopūsto galva – paminklas knygoms

Paminklo idėja gimė Estijos nacionalinės bibliotekos meno konkurse. Iš 36 pasiūlymų nugalėtojais tapo skulptorius Jassas Kaselaanas ir menininkė Jenny Grönholm, sukūrę bronzinę skulptūrą „Monumentas knygoms, kurios suskaitytos iki kopūsto“ („Monument raamatutele, mis on loetud kapsaks“).

Tai daugiau nei trijų metrų aukščio bronzinė skulptūra, primenanti kopūsto galvą. Ji simbolizuoja senas, daug kartų skaitytas knygas, kurių lapai susiraitę, o viršeliai nusidėvėję. Kūrinys derina realistišką formą ir subtilų humoro elementą – tai švelni, šiuolaikiška ironija į vis dar gajus, bet dažnai inertiškus paminklų kūrimo procesus.

Komisijos nariai pripažino, kad šis darbas „yra emocingas, žmogiškas ir kartu intelektualiai šmaikštus – tokie kūriniai pasitaiko retai“.

Kalbos ir prasmės žaismė Estų kalboje posakis „kapsaks loetud raamat“ pažodžiui reiškia „į kopūstą suskaityta knyga“ – taip apibūdinama knyga, skaityta tiek kartų, kad ji tiesiog „susiraukšlėjo“. Tuo pat metu „kopūsto galva“ yra ir literatūrinė nuoroda – Estijos rašytojo Oskaro Lutso komedijoje „Kapsapea“ pasakojama apie vyrą, mėginantį pavogti kaimyno kopūstą ir pateikti jį kaip savo derlių.

„Lietuvių kalboje žodis kopūstgalvis turi dar kitą konotaciją, – sako R. Leitanaitė. – Dėl to šis estiškas paminklas, švelniai ironiškas ir šmaikštus, būtų visai aktualus ir mums.“

Kūrėjai, sujungę humorą ir skulptūrą Skulptorius Jassas Kaselaanas yra baigęs Estijos dailės akademiją, kur įgijo skulptūros ir animacijos magistro laipsnius. Jo darbai pasižymi subtiliu pasakojimu, humoru ir profesionalia plastika. Menininko kūryba įvertinta „Köler Prize“ pagrindiniu prizu, taip pat Kristjano Rauos ir Antono Starkopfo vardinėmis skulptūros premijomis.

Jo kūrybos bendraautorė Jenny Grönholm, kilusi iš Suomijos, į Estiją atvyko studijuoti pagal „Erasmus“ mainų programą ir čia įsikūrė visam laikui. Jos parodos vyko Hobusepea galerijoje Taline ir Pärnu Linnagalerii Parnu mieste.

Konkursas ir vertinimas

Paminklo konkursui vadovavo bibliotekos rekonstrukcijos architektė Marit Aripmann. Komisijoje dirbo interjero architektas Ville Lausmäe, bibliotekos vadovas Martinas Öövelis, menininkai Elin Kard, Vano Allsalu, Cloe Jancis, meno istorikai Anu Allas, Martas Kalmas ir Carl-Dag Lige.

Pagal Estijos vadinamąjį 1 proc. įstatymą, bent vienas procentas viešojo pastato statybos biudžeto turi būti skirtas meno kūriniui. „Kopūsto galvos“ paminklui numatyta 110 tūkst. eurų (be PVM), o jo įrengimas planuojamas 2026 m. pabaigoje.

Paminklas, kuris priverčia šyptelėti

„Estai ir šį kartą sugebėjo į paminklą įdėti saviironijos, humoro ir minties – tokie kūriniai priverčia ne tik šyptelėti, bet ir susimąstyti“, – savo feisbuke rašo R. Leitanaitė.  Šį įrašą ji dedikavo savo mokytojui, šviesaus atminimo architektui Audriui Karaliui.

„Kopūsto galvos“ skulptūra – tai paminklas knygoms, kurios buvo skaitytos, mylėtos ir sudėvėtos. Paminklas ne kopūstui, o skaitymui – ir mūsų santykiui su kultūra.