Straipsnyje teigiama, kad Persijos įlankos šalyse auga įsitikinimas, kad Izraelis ruošiasi naujai karinei operacijai prieš Iraną dėl tos pačios Irano branduolinės programos keliamos grėsmės.
2015 m. branduolinis susitarimas (JCPOA), kuriuo buvo apribota Irano programos plėtra, baigė galioti praėjusį mėnesį.
Šiomis aplinkybėmis JAV ir kitos šalys sugriežtino sankcijas Iranui, o derybos dėl naujo susitarimo atsidūrė aklavietėje.
Irano vėliava / PEDRO MATTEY / AFP
Nors Teheranas tikina, kad jo itin prisodrinto urano atsargos sunaikintos, Izraelio žvalgyba mano, jog jos buvo perkeltos į saugią vietą.
Be to, pastebima straipsnyje, panašu, kad Iranas toliau tęsia urano sodrinimo darbus naujoje vietoje, žinomoje kaip „Pickaxe“ kalnas. Teheranas atsisakė suteikti tarptautiniams inspektoriams galimybę patekti į tą objektą arba į kitus įtariamus branduolinius objektus, išskyrus tuos, apie kuriuos jau žinoma.
Irano Natanzo urano sodrinimo gamyklos palydovinė nuotrauka / – / AFP
„Susidarė pavojinga aklavietė – nėra nei derybų, nei užtikrintumo dėl Irano atsargų, nei nepriklausomos priežiūros“, – išskyrė „The New York Times“.
Pasak Tarptautinės krizių grupės Irano projektų vadovo Ali Vaezo, Irano raketų gamyklos veikia visą parą.
„Jie tikisi vienu metu paleisti du tūkstančius raketų ir pralaužti Izraelio gynybą, o ne 500 raketų per 12 dienų, kaip buvo birželio mėnesį“, – A.Vaezas citavo Irano pareigūnus.
Nėra įrodymų, kad naujas išpuolis būtinai įvyks. Tačiau „Izraelis jaučia, kad darbas nebaigtas, ir nemato priežasčių neatnaujinti konflikto, todėl Iranas dvigubai stiprina pasirengimą kitam raundui“, teigė jis.
„Iranas nebus toks santūrus“
Regiono valstybės stengiasi išsaugoti savo santykius su Iranu, pažymėjo Sanam Vakil, „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorė.
Jos nenori dar vieno regioninio karo ir gerbia Irano gebėjimą, nors ir susilpnėjusį, kurti nestabilumą savo karinėmis pajėgomis ir per įgaliotinius Libane, Irake, Jemene, Persijos įlankoje ir kitur, pridūrė ji.
„Iranas yra silpnesnis nei bet kada nuo JAV invazijos į Iraką, bet ne toks silpnas, kad būtų nesvarbus“, – įvertino Irano ekspertė, Brookingso instituto užsienio politikos programos direktorė Suzanne Maloney.
„Silpnesnį Iraną Persijos įlankos valstybėms lengviau įtraukti ir laikyti šalia, nes Iranas, apimtas nevilties, gali tapti pavojingesnis“, – paaiškino ekspertė.
Irano raketos / JACK GUEZ / AFP
Izraelio pareigūnai nuo birželio mėn. ne kartą perspėjo, kad yra pasirengę vėl pulti Iraną, jei šis priartės prie branduolinio ginklo gamybos – Iranas visada neigė šį ketinimą.
Izraeliečiai pripažįsta, kad Irano branduolinė programa buvo susilpninta, bet nesunaikinta, iš dalies dėl to, kad D.Trumpas birželio mėn. karą nutraukė anksčiau, nei norėjo Izraelis.
Regiono pozicijose yra niuansų, teigė M.Vakil. Irano silpnumo ir atsitraukimo suvokimas virsta galimybe priversti Teheraną oficialiau atsisakyti paramos savo įgaliotiniams. Persijos įlankos valstybės galvoja apie ilgalaikę perspektyvą, teigė analitikė.
„Iranui esant silpnesniam ir labiau izoliuotam, atsiranda galimybė siekti daugiau kompromisų, – sakė ji. – Ir nerimaujama, kad per kitą Irano ir Izraelio karo raundą Iranas būtų mažiau santūrus“.
Šių metų birželį tarp Irano ir Izraelio jau įsiplieskė ginkluotas konfliktas.
Birželio 13 d. naktį Izraelio karinės gynybos pajėgos (IDF) surengė taip pavadintą prevencinį oro smūgį Irano objektams, kurie, pasak ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, buvo susiję su branduolinių ir raketinių ginklų gamyba.
JAV smūgis urano sodrinimo įrenginiui Irano Fordo mieste / – / AFP
Atsakydamas Iranas paleido raketas ir bepiločius orlaivius į Izraelio miestus.
Birželio pabaigoje į konfliktą įsikišo Jungtinės Valstijos, kurios smogė trims Irano branduoliniams objektams Ferdove, Natanze ir Isfahane.
Po dviejų dienų šalys paskelbė apie paliaubas ir taip užbaigė aktyvųjį karo veiksmų etapą.