Tačiau, pabrėžė jis, jeigu biudžetas Seime nebus priimtas, koalicijos laukia mirtis.
Antradienį Seime M.Sinkevičius sureagavo į R.Žemaitaičio užuominas dėl to, kad „Nemuno aušra“ nebūtinai balsuos už valstybės biudžetą, ir prakalbo apie tolimesnį koalicijos likimą.
„Na, kol kas dirbam, o ką rytojus atneš – pamatysime rytoj. Biudžeto svarstymas visą laiką yra intensyvus – nepamenu jokio biudžeto, kuris būtų labai sklandžiai sprendžiamas, nes norų yra visada daugiau nei galimybių.
Ir natūralu, kad ne visi norai atliepiami. R.Žemaitaitis su kolegomis Seime yra registravęs nemažai pataisų ir norų į biudžetą, kurių išpildyti turbūt tiesiog nėra galimybių. (…)
Matyt, kad visgi tie norai neišsipildys, ir gal tiesiog tai yra tokia politinė retorika – kelti papildomas įtampas, kurios reikalautų finansų ministro, premjerės dėmesio, ir gal kažkokių papildomų atsižvelgimų į norus“, – aiškino M.Sinkevičius.
Kur yra socialdemokratų tolerancijos R.Žemaitaičiui ribos? Anot partijos vedlio, geriausia būtų, kad į R.Žemaitaičio išsišokomus visi apskritai kreiptų mažiau dėmesio.
„Su ponu R.Žemaitaičiu ir su ponu A.Veryga mes bendraujame nuolat. Tie pokalbiai visą laiką vyksta ir jie pakankamai emocingi, nes turime priekaištų vieni kitiems.
Mes nenorime ir aš nenoriu dirbti R.Žemaitaičio atstovu spaudai – ką jis daro, kur jis susitinka. Manau, kad nemažai dėmesio suteikiame visi stebėdami jo postus, jo pasisakymus, jo elgseną, ir komentuodami.
Tokiu būdu išpildome jo norą – būti prožektorių šviesoje, užimti eterį, tai visi kartu – turiu omenyje ir mes, politikai, ir jūs – jam kuriame tą dėmesį, kurio, aš manau, jis, kaip politikas, tiek įprastai nereikalautų“, – svarstė M.Sinkevičius.
Socialdemokratas prisipažino ateityje norėsiantis mažiau vertinti „aušriečių“ lyderio veiksmus ar „komentuoti jo komentarus“, nes socialdemokratai, pabrėžė M.Sinkevičius, turėtų kalbėti apie savo žmones ir savo darbus.
„O ne apie tai, ką Žemaitaitis darė, ką pasakė, kur nuėjo ir su kuo susitiko“, – aiškino jis.
Anot M.Sinkevičiaus, jeigu biudžetas nebūtų priimtas, nors tai menkai įmanoma situacija, bus konstatuota koalicijos mirtis.
„Jeigu dauguma teoriškai yra, bet dauguma, kuri teoriškai yra, praktiškai nesugeba priimti sprendimų, (…) tai reiškia, kad neveikiame.
O jeigu neveikiame, tai reiškia, kad koalicija neveiksni, neįgali, ir nustoja galioti“, – pabrėžė M.Sinkevičius.
Su R.Žemaitaičiu jis tikino pasikalbėjęs praėjusios savaitės pabaigoje, diskutavo „įvairiomis temomis“.
„Nes jis turi ką pasakyti – apie darbus, apie koaliciją, apie retoriką. Gaunasi toks keistas žanras, reikia pasakyti – jis padaro ar pasako kažką, mes pakomentuojam, ir jis tada įsižeidžia, kad mes komentuojam.
Mes pasakome tą, ką mes galvojam, bet gaunasi tokia užburta karuselė, kur jis, matyt, džiaugiasi ir tenkinasi tuo nuolatinio dėmesio srautu“, – aiškino socialdemokratų lyderis.
Jo teigimu, norėtųsi, kad R.Žemaitaitis komunikacine ir elgesio prasme būtų kuklesnis, santūresnis, „labiau diplomatiškas pareigūnas“.
„Bet mano mintys, mano norai ne visada pildosi. Aš manau, kad su R.Žemaitaičiu jie menkai pildosi“, – atsiduso politikas.
„Ateis laikas, kaip Č.Juršėnas sako – bus ir vaikas, gal bus ir sprendimai“, – kalbėdamas apie koalicijos ateitį nurodė M.Sinkevičius.
Tiesa, netrukus prie M.Sinkevičiaus priėjo ir pats R.Žemaitaitis. Žurnalistų pasiteiravus, ką jis galėtų jam pasakyti viešai, M.Sinkevičius šyptelėjo.
„Galvoju, kaip kreiptis – ar partijos pirmininke, ar užsienio reikalų ministre?“ – klausė jis.
„Mister President (pone prezidente, – angl.)“, – ironiškai atsakė „aušriečių“ lyderis.