„Mūsų asmeninis reikalas, ką su ministru darau, ką aš derinu. Tai yra mano, Remigijaus Žemaitaičio, ir Peterio klausimas“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Apie susitarimą perklaustas dar kartą, R. Žemaitaitis pakartojo, kad tai – jo ir ministro asmeninis reikalas.
„[Pasirašėme] asmeninį susitarimą, taip, asmeninį. Apie gyvenimą, apie tikėjimą, apie viltį, apie meilę, ištikimybę valstybėje“, – kalbėjo politikas.
Mokėjo už vyną
R. Žemaitaitis su P. Szijjarto pirmadienį susitiko Šiauliuose, restorane „Žemaitis“. Kas mokėjo už vaišes restorane, jei tokių buvo, R. Žemaitaitis atsakyti negalėjo, tik paminėjo, kad jis pats mokėjo už vyną.
„Žinau, kad aš vynu vaišinau, aš apmokėjau“, – sakė jis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas leido suprasti, kad Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministrui pastabų dėl Vengrijos pozicijos, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje (ES), neišsakė.
Vengrija, būdama ES narė, ne kartą reiškė prieštaravimą į Rusiją nutaikytoms sankcijoms, blokavo ES pagalbą Ukrainai. Nepaisant Ukrainos karo, Vengrija ir toliau palaiko artimus santykius su Rusija. Ji priklausoma nuo dujų iš Rusijos.
Sako, kad jo ir Vengrijos pozicija dėl ES yra labai panaši
„Vengrijos pozicija dėl Europos Sąjungos ir mano pozicija yra labai aiški, praktiškai, didžioji dalis jos sutampa. Europos Sąjunga neturi kištis į pagrindinius valstybės reikalus, tai yra šeimą, neturi kištis į kultūrą, kalbą ir tradicijas.
Kai Europos Sąjunga pradeda mums nurodinėti, jeigu jūs nepriimsime Stambulo konvencijos, jūs gausite baudą, kas čia man tokia Europos Sąjunga, kad gali mane įpareigoti mane priimti vieną ar kitą dokumentą, kuris prieštarauja mūsų ideologijai?
Kai Europos Sąjunga sako, kad mes turime priimti migrantus, o jei nepriimsime, skirs baudą, tai tegul Europos Sąjunga, kuri labai nori ir juos čia labai kviečia , visus juos susirenka ir tegul būna . Kada [Europos Sąjunga] nurodinėja valstybei, ką daryti vidaus politikoje, man tai yra nepriimtina“, – savo poziciją dėstė R. Žemaitaitis.
Su ministru norėjo susitikti Šiaulių oro uoste
Prieš susitikdamas su R. Žemaitaičiu, Vengrijos ministras apsilankė Šiaulių aviacijos bazėje, kur lankė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantį Vengrijos kontingentą. Čia svečią pasitiko Lietuvos užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus.
R. Žemaitaitis pripažino, kad su P. Szijjarto norėjo susitikti Šiaulių oro uoste, bet šios minties esą teko atsisakyti.
„Buvo mintis, taip, kad susitikti [Šiaulių oro uoste]. Bet, kadangi tai yra privatus vizitas, todėl buvo ta mintis atidėta, kad nesusitinkame Šiaulių Zoknių oro uoste, o susitinkame neformalioje situacijoje, nes pokalbis turėjo būti asmenimis. Tai, kad nebūtų traktuojama, jog valstybės teritorijoje veikiu valstybės vardu, tam ir buvo pasirinktas viešbutis, pasirinktas restoranas. Kad nebūtų prožektorių šviesoje ir nereikalingų interpretacijų“, – paaiškino politikas.
Jis tikino, kad šio – savo asmeninio – susitikimo su niekuo iš kitų Lietuvos politikų nederino, o dėl galimybių susitikti Šiaulių oro uoste esą kalbėjosi su ambasada.
Savo veiksmų nepavadintų provokacija
„Nemuno aušros“ pirmininkas neigė, kad, susitikdamas su Vengrijos ministru, taip bandė išprovokuoti reakciją, susilaukti dėmesio.
„Nežinau, ar čia galima išprovokuoti, kai antras Vengrijos žmogus atskrenda į Lietuvą ir susitinka su valdančiosios partijos atstovu. Tai ar čia yra kokia provokacija? Aš taip nepavadinčiau“, – tikino politikas.
Kad R. Žemaitaičio veiksmai, susitinkant su aukšto rango vengrų politiku, yra savotiška provokacija, vertino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas.
Nesutinka, kad bando formuoti alternatyvią užsienio politiką
O prezidentūra vertino, kad R. Žemaitaitis bando kurti alternatyvią Lietuvos užsienio politiką. Pats politikas su tuo nesutiko.
„Kaip čia dabar pasakius: dar neteko man girdėti, kad Europos Sąjungos valstybė narė, NATO narė Vengrija, kuri keturis mėnesius gynė Lietuvos oro erdvę, keturis mėnesius kilo naikintuvai numušinėti priešiškos šalies, kad tai yra atskira užsienio politika. Čia naujas kažkoks žanras yra, kad mes, pasirodo, Vengriją priskiriame, arba susitikimą priskiriame, atskiros užsienio politikos formavimui. Šiaip tai jau protu, ko gero, nelabai suvokiama.
Gal dabar pripažinkime, kad ir Latvija turi kažkokią atskirą užsienio politiką, nes Latvijos parlamentas priėmė sprendimą išstoti iš Stambulo konvencijos? Jeigu mes taip važiuosim, greitai neturėsime, man atrodo, su kuo susitikti ir pasikalbėti“, – dėstė R. Žemaitaitis.
Nepritaria Vyriausybės sprendimui uždaryti sieną su Baltarusija
Kelis kartus klausiamas, kokia yra jo pozicija Lietuvos užsienio politikos klausimais, politikas galiausiai atsakė, kad laikosi tokios pačios pozicijos, kokios laikosi Vyriausybė ir valdančioji dauguma.
Bet tuo pačiu R. Žemaitaitis pabrėžė, kad nepritaria sienos su Baltarusija uždarymui. Tokį sprendimą, reaguodama į iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančius oro balionus su kontrabanda, priėmė Vyriausybė.
Nepaisant to, R. Žemaitaitis nesutiko, kad jo pozicija dėl sienos uždarymo nesutampa su Vyriausybės vedama kryptimi užsienio politikoje.
„Aš mačiau, kad premjerė Inga Ruginienė siūlo kalbėtis su Baltarusija, kad būtų vilkikai išvežti. Ketvirtadienį vakare, duodamas interviu, V. Kondratovičius aiškiai pasakė, kad pasieniečiai artimiausiu metu susisieks su Baltarusijos pasieniečiais dėl sienos atidarymo. Tai jeigu kažko nežinai, tai bent pasidomėk, prieš duodamas klausimą“, – taip žurnalistui, uždavusiam klausimą, atkirto R. Žemaitaitis.
„Mes turime tautos vardu kalbėti, bet ne ponas Budrys“
Jis kritikavo užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, kuris, aušriečių lyderio vertinimu, netinkamai atlieka savo pareigas, savavališkai priima sprendimus. Būtent dėl netinkamų diplomatinių sprendimų Lietuva, anot parlamentaro, nesusitvarko su kontrabandinių balionų antplūdžiais iš Baltarusijos.
„Kas leido K. Budriui frakcijos vardu, kas leido K. Budriui visos koalicijos vardu priiminėti sprendimus ir komentuoti. Kai ponas Budrys ateis į koaliciją ir pradės kalbėti, tada aš gal galėsiu K. Budrį pateisinti. Dabar, kai ponas K. Budrys šauna su niekuo nesuderinęs, tai tegul K/ Budrys ir lieka prie savo nuomonės. Aš liksiu prie savo nuomonės, aš manau, kad šiandien K. Budrys neefektyviai ir netinkamai atlieka savo pareigas, jis žaidžia vienasmenį žaidimą, nederindamas su koalicija . Mes turime įgaliojimą ir mes turime tautos vardu kalbėti, bet ne ponas K. Budrys“, – komentavo R. Žemaitaitis.
Jo matymu, Lietuvos užsienio diplomatijos vadovas negerbia Vyriausybėje dirbančių kolegų.
„Kada ministras kelia abejones dėl premjerės, kada ministras tyčiojasi iš dviejų savo kolegų ministrų – aš neįsivaizduoju, kaip tas ministras Vyriausybėje gali toliau darbuotis . Pradėkime gerbti žmones, kurie šiandien yra atsakingi už valstybės saugumą ir deda pastangas, kad valstybė saugiau gyventų ir ekonomiškai klestėtų“, – nurodė aušriečių lyderis.
Jis pats tikino, kad yra keli būdai, kaip dorotis su iš Baltarusijos į Lietuvą atskrendančiais oro balionais: esą kraštutinis būdas būtų nušauti arba su drono pagalba „nuimti“, arba reikėtų diplomatiniu būdu kalbėtis dėl situacijos su Baltarusijos puse.
Motuzas: reikėtų išklausyti Žemaitaitį, kodėl jis taip elgiasi
Antradienį žurnalistų kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas R. Motuzas vertino, kad R. Žemaitaičio susitikimas su Vengrijos ministru P. Szijjartu yra mėginimas formuoti mažąją diplomatiją.
„Ponas R. Žemaitaitis galbūt kalbėjo apie Ukrainą, galbūt apie Moldovą ir kitus dalykus, kad Vengrija netrukdytų priimant sprendimus. Bet pagal tai, ką mes matome socialiniuose tinkluose, tai daugiau buvo stengiamasi, kaip sakoma socialiniuose tinkluose, formuoti mažąją diplomatiją“, – komentavo R. Motuzas.
„Mes, politikai, jeigu organizuojame privatų susitikimą, turime pasverti, ar tikslinga susitikti, su kuo mes susitinkame. Mes žinome, kokiai partijai ministras priklauso, kokie jų ryšiai, kokia pozicija Europos Sąjungoje“, – pridūrė politikas.
Socialdemokrato teigimu, atskiro koalicinio posėdžio aptarti šį R. Žemaitaičio elgesį rengti neverta, tačiau jis teigė manantis, kad reikėtų išklausyti parlamentaro argumentus.
„Iš tikrųjų, išklausyti poną R. Žemaitaitį, kodėl jis formuoja kitą politiką arba kodėl yra sakoma, kad jo netenkina dabartinė užsienio politika ir dėl to jis bando, kaip jis sako, mažąją diplomatiją. Manau, kad reikėtų išsiaiškinti“, – sakė R. Motuzas.
Leiputė: Seimo nariai gali susitikti su kitos valstybės ministrais
Savo ruožtu Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė vertino, kad artimiausiu metu bus šaukiama koalicinė taryba. Tiesa, ar joje ketinama aptarti ir koalicijos partnerio R. Žemaitaičio susitikimą su Vengrijos užsienio reikalų ministru, kol kas neaišku.
„Manau, kad mes tikrai artimiausiu metu šauksime koalicinę tarybą, turime susikaupusių klausimų ir bus diskusija įvairiais klausimais. Jeigu klausiate manęs, kaip frakcijos seniūnės, pasakysiu – taip, mes turime poreikį susitikti ir manau, kad artimiausiu metu tai įvyks, bet ji kol kas nėra dar paskelbta“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo O. Leiputė.
Klausiama, kaip vertina R. Žemaitaičio susitikimą su vengrų užsienio ministru P. Szijjarto, politikė teigė nenorinti komentuoti koalicijos partnerio pasisakymų.
„Suprantame, kas vadovauja užsienio politikai, o Remigijaus pasisakymų aš nenorėčiau komentuoti. Tegul jis komentuoja“, – sakė ji.
„Seimo nariai gali susitikti su kitos valstybės ministrais, jeigu tai yra jų privatus reikalas ir jie, kaip politinė jėga, bendradarbiauja“, – pridūrė O. Leiputė.
Antradienį Seime apsilankė ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Jis taip pat įvertino R. Žemaitaičio elgesį ir susitikimą su Vengrijos ministru. Apie tai plačiau galite skaityti čia: