Naftos platformas aptarnaujančio laivo kapitonas „Vakarų ekspresui“ pasakojo apie įprastą kelionę, kuri tapo ypatinga.
„Jūroje kiekviena minutė, kiekvienas pastebėjimas turi reikšmę. Įgulos budrumas dažnai lemia ne tik laivo ir krovinio saugumą, bet ir žmogaus gyvybę. Neseniai įvykęs įvykis tapo akivaizdžiu pavyzdžiu, kaip svarbu tinkamai atlikti budėjimą“, – teigė D. Legenzovas.
Anot jo, žmogus prieš gerą savaitę išgelbėtas laivui plaukiant Gvinėjos įlankoje, prie Kamerūno krantų – tarp RDR („Rio del Rey“ – red. past.) baseino ir Ebome terminalo. Atrodė kaip įprastas reisas: jūra rami, įgula dirbo darniai, maršrutas aiškus. Tačiau būtent šiame reise vachtos pareigūno budrumas išgelbėjo žmogaus gyvybę.
Praplaukus vos kelias jūrmyles nuo Limbe bazės iš tiltelio vandenyje buvo pastebėtas mažas objektas. Pažiūrėjus pro žiūronus įsitikinta, kad tai žmogus.
„Mano padėjėjas paskambino man ir drebančiu balsu tarė: kapitone, kuo greičiau ateikit į tiltelį. Aš pagalvojau – bliamba – to dar betrūko, gal koks įtartinas laivas juda mūsų link. Atėjau. Sako: kapitone, žmogus už borto, va, rankomis mojuoja. Imu žiūronus – Jėzau, sėdi ant apvirtusios ir vos ant vandens besilaikančios valties.
Sakau: jomajo, ko laukiam, sukam jo link, greit spaudžiam aliarmą ir marš visi į savo vietas pagal nustatytą laivo įvykių veiklos planą“, – pasakojo D. Legenzovas.
Buvo nusilpęs ir nuogas
Aplink apvirtusią valtį buvo tinklų, tad laivas savo valties nenuleido, kas paprastai daroma tokiu atveju. Priešingu atveju būtų tekę gelbėti ir valties įgulą.
Kai vyras buvo įkeltas į laivą, įgula negalėjo patikėti: jis praleido vandenyje apie septynias valandas, buvo visiškai nusilpęs ir nuogas. Vėliau paaiškėjo, jog žvejys nusivilko drabužius tam, kad padidintų trintį ir neslystų nuo apvirtusios valties. Jo jėgos buvo ties išsekimo riba, bet jų dar užteko užšokti ant jam numesto gelbėjimosi rato.
Įgula veikė greitai ir profesionaliai. Žvejys buvo nuneštas į šiltą patalpą, apklotas, pamaitintas, pagirdytas karšta arbata ir aprengtas kombinezonu. Apie įvykį buvo informuoti kontrakto vadybininkas, laivo operatorius ir kranto bazė.
Jau laikytas žuvusiu
Ebome gavybos lauke laivo jau laukė: į jį įlipo kariškiai, perėmė išgelbėtą žveją ir laivo stebėjimo kamerų filmuotą medžiagą.
„Tai buvo jaudinantis momentas visai įgulai – juk kelių minučių skirtumas arba tiesiog neatidumas galėjo lemti visiškai kitokią baigtį“, – sakė kapitonas.
Vėliau laivo įgula sužinojo, kad žvejys jau buvo laikomas žuvusiu. Jo šeima ir kolegos buvo praradę viltį. Sužinoję, kad jis gyvas, visi džiaugėsi – tiek artimieji, tiek ir tie, kurie dalyvavo gelbėjimo operacijoje. Krante net buvo surengtas vakarėlis antro to žvejo gimtadienio proga.
Svarbu stebėti horizontą
„Tegu ši istorija su laiminga pabaiga primena visiems jūrininkams: budėjimas – tai ne formalumas. Tai nėra tik valandos, praleistos ant tiltelio ar mašinų skyriuje. Tai nuolatinė atsakomybė – už žmones, už gyvybę ir už jūrą aplink tave.
Reikia pasakoti būsimiems laivavedžiams kaip labai svarbu stebėti horizontą, o ne nuolat spoksoti į telefoną. Turime tokią bėdą su dabartiniu jaunimu. Automatizacija ir pastovus ryšis laive daro savo. Kovoti su tuo – tas pats kaip pūsti prieš vėjo malūną. Ačiū Dievui, mano padėjėjai patys tuo įsitikino.
Reikia naudoti visas įmanomas stebėjimo priemones – vizualinį stebėjimą, radarą, žiūronus ir niekada nepasikliauti vien automatika. Nes maža dėmelė horizonte gali būti žmogus, kovojantis už savo gyvybę. Kartais laiminga pabaiga priklauso tik nuo vieno atidaus žvilgsnio iš tiltelio“, – kalbėjo kapitonas D. Legenzovas.