Ši istorija prasidėjo, kai aktyviai Ukrainą nuo karo pradžios palaikantis O. Šurajevas ant kaimyno „Lexus“ klijavo lipdukus su anglišku užrašu „Šlovė Ukrainai/Lietuva su tavimi“. Taip jis pasielgė, nes ant automobilio veidrodėlio užkabinta Rusijos vėliavos spalvų juostelė.

Nepatenkintas tokiu elgesiu V. Butrimas atėjo į komiko namus ir trenkė jam į galvą, už tai jis nuteistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Po teismo procesų O. Šurajevas sukūrė vaizdo įrašą „Mano istorija apie kovą su vatniku“.

Įraše komikas pasakojo apie teismo procesą, nufilmavo V. Butrimo garažą ir pastatą, kur jis gyveno, atskleidė, kad jis nemoka mokesčių.

V. Butrimas dėl šio įrašo teikė skundus, pareigūnai ne kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau galiausiai prokuroro Šarūno Šimonio pastangomis byla pasiekė teismą, nors net ekspertų išvados buvo nepalankios kaltinimui.

Prokuroras apkaltino O. Šurajevą šmeižtu (BK 154 str.), žmogaus veiksmų laisvės varžymu (BK 148 str. 1 d.), neteisėtu informacijos apie privatų gyvenimą rinkimu (BK 167 str. 1 d.) bei jos atskleidimu ir panaudojimu (BK 168 str. 1 d.).

Jau anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad šie nusikaltimai nebuvo padaryti, O. Šurajevui priteista 3 tūkst. eurų atlyginti advokato išlaidoms. Tokį sprendimą apskundė tiek nukentėjusysis, tiek prokuratūra. Tačiau prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinis skundas net nenagrinėtas, net jį atsiėmė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas atmetė nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendį. Sprendimas jau įsiteisėjo, bet gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Konstatuota, kad komikas neatskleidė jokios privačios informacijos, jis nenurodė nei V. Butrimo namų, nei dirbtuvių adreso.

„Nebuvo atskleista privati informacija. Tiek nukentėjusysis, tiek jo automobilis buvo fotografuotas viešose vietose. Tai daryti nėra draudžiama. Kažkokių veiksmų, kurie pažeistų nukentėjusiojo privatumą, nebuvo atlikta“, – sakė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Darius Pranka.

Be to, viešinti duomenis apie nusikaltimus padariusius asmenis Lietuvoje nėra draudžiama, o V. Butrimas buvo nuteistas dėl O. Šurajevo sumušimo.

Neįžvelgė ir laisvės varžymo

Sakydamas baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme prokuroras aiškino, kad žmogaus veiksmus O. Šurajevas varžė klijuodamas lipdukus, taip esą spaudė nusikabinti nukentėjusįjį nuo savo automobilio Rusijos vėliavos spalvų juostelę. Sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras akcentavo, kad net jei V. Butrimas ir palaiko Rusiją, tai yra jo nuomonė, dėl kurios žmogus neturėtų būti persekiojamas.

„O. Šurajevas turi savo nuomonę dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Aš turiu savo nuomonę, advokatė turi savo nuomonę. Ar tos nuomonės visą laiką vienodos? Ne. Mes matome, kad ne tik valstybių, bet ir valstybių vadovų nuomonės kinta. (…) Ar V. Butrimas kaltas dėl to, kad jo nuomonė skiriasi nuo O. Šurajevo nuomonės? Kas nustatė, kad O. Šurajevo nuomonė yra pati teisingiausia, optimali, nekvestionuojama?“, – kėlė klausimus prokuroras.

Šarūnas Šimonis

Teisėjų vertinimu, tokio turinio lipdukų klijavimas niekaip negali būti vertinamas kaip veiksmų laisvės varžymas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Tam pirmiausia reikia psichinės prievartos ir grasinimų, kurie įbaugintų nukentėjusįjį.

„Aptariamuose lipdukuose nebuvo užfiksuotas joks reikalavimas ir dėl jo nevykdymo galimai kilsiantys neigiami, sunkūs padariniai. Priešingai, minėtuose lipdukuose buvo nurodoma išimtinai konstatuojamo pobūdžio informacija ir tam tikri epitetai, apibūdinantys asmenis, kurie palaiko Rusijos Federacijos veiksmus. Aptariamame turinyje jokie tolimesni lipdukus klijuojančio asmens veiksmai nebuvo atskleisti. Kas nesuteikia teismui pagrindo pripažinti, kad toks užklijuotų lipdukų turinys sąlygotų asmens baimės ar nesaugumo jausmą dėl tolimesnių lipdukus klijuojančio asmens veiksmų“, – tokią išvada padarė pirmosios instancijos teismas. Jai pritarė ir apeliacinis teismas.

Slėpė mokesčius?

Prokuroras siekė įrodyti, kad V. Butrimas apšmeižtas, nes komikas jį apkaltino nusikaltimu – mokesčių nemokėjimu, išvadino jį „vatniku“ ir „dalbajobu“.

Kaip nustatė ekspertai ir teismas, nors šie teiginiai žeminantys, tačiau jie nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Vertindamas mokesčių slėpimą teismas pasisakė, kad tai plačia reikšmę turintis terminas, nebūtinai tai kaltinimas nusikaltimo padarymu.

Be to, teisme O. Šurajevas pateikė V. Butrimo pajamų deklaracija už 2021 m. Pagal ją V. Butrimas uždirbo 2 tūkst. eurų, bet nesumokėjo jokių mokesčių.

„Šurajevas išsakė savo nuomonę“, – minėjo D. Pranka.