Lenkijos ekonominis žemėlapis
2023 m. Lenkijos prekių eksportas siekė 328 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai keliavo į Europos Sąjungos rinkas. Didžiausi prekybos partneriai buvo Vokietija, Čekija ir Prancūzija, o tarp ES nepriklausančių šalių išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Importo vertė siekė 315,7 mlrd. eurų, o svarbiausi importo partneriai taip pat buvo ES valstybės – ypač Vokietija, Italija ir Nyderlandai. Šie duomenys rodo, kad Lenkijos ekonomika stipriai integruota į Europos tiekimo grandines ir išlieka viena pagrindinių rinkos ašių regione.
2023 m. pagrindiniai Lenkijos ekonomikos sektoriai pagal sukuriamą pridėtinę vertę buvo pramonė, įskaitant energetiką, kuri generavo ketvirtadalį BVP, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas, sudarę daugiau nei penktadalį BVP, bei viešasis administravimas, švietimas ir sveikatos priežiūra. Tai rodo, kad šalis remiasi ne vien paslaugomis, bet ir stipria gamybos baze – tai išskiria ją iš daugelio kitų ES narių.
Lenkijos verslo aplinka palanki augimui dėl patikimos makroekonominės politikos ir nuoseklių valstybės iniciatyvų, palaikančių privatų vartojimą, tačiau sėkmingai įeiti į rinką padeda vietos supratimas ir tinklas. Anglų kalba plačiai vartojama, bet lenkų kalba išlieka esminė efektyviai plėtrai. Vertinamas profesionalumas, aiškūs susitarimai ir pagarba darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Regioninė specifika taip pat svarbi: decentralizuota valdymo sistema reiškia, kad vaivadijos kuria savo pramonės specializacijas ir investicijų prioritetus. Laisvosios ekonominės zonos – Katovicų, Lodzės, Varšuvos, Pomeranijos – veikia kaip inovacijų ir gamybos traukos centrai, siūlantys infrastruktūrą, mokesčių lengvatas ir techninę pagalbą. Lietuvos įmonėms efektyviausia strategija – identifikuoti regioninius kompetencijų centrus ir kurti tikslines partnerystes, kurios trumpina kelią nuo pirmo kontakto iki realaus projekto.
Lietuvai Lenkija – svarbiausia prekybos partnerė
Lietuvai Lenkija yra ne tik kaimynė – tai svarbiausia prekybos partnerė. Ji užima pirmą vietą Lietuvos importo struktūroje ir antrą – eksporto. 2024 m. Lenkija buvo antroji pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, kuriai teko 9,6 proc. viso eksporto, arba 2,36 mlrd. eurų. Eksporto struktūroje dominuoja mineralinis kuras, plastikai ir jų gaminiai, pieno produktai, mediena ir baldai. Lenkija taip pat yra didžiausia Lietuvos importo rinka – 2024 m. iš jos atvežta prekių už 5,8 mlrd. eurų, arba 14 proc. viso importo. Daugiausia importuojama transporto priemonių, mašinų ir įrenginių, plastikų bei elektros įrangos.
Ne mažiau svarbus ir paslaugų sektorius. 2024 m. Lenkija buvo penkta pagal dydį Lietuvos paslaugų eksporto rinka – 1,11 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. viso eksporto. Didžiausią dalį sudarė transporto, verslo, kelionių, finansinės bei informacinių technologijų paslaugos. Įspūdinga, kad per metus šis eksportas išaugo net trečdaliu. Paslaugų importo srityje Lenkija užima pirmą vietą, sudarydama 15 proc. viso Lietuvos paslaugų importo.
Ne tik ekonominės, bet ir strateginės partnerystės
Abi šalys glaudžiai bendradarbiauja strateginėse srityse. Energetikoje sėkmingai vystomos jungtys tarp šalių leidžia didinti energetinį savarankiškumą, o transporto sektoriuje bendri projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, stiprina regioninį mobilumą ir ekonominę integraciją. Be to, Lenkija yra viena didžiausių investuotojų Lietuvoje – čia veikia tokie verslo gigantai kaip PKN Orlen ar PZU, o Lietuvos įmonės vis aktyviau ieško partnerių Lenkijos rinkoje.
Pastaraisiais metais stiprėja ir bendradarbiavimas inovacijų srityje. Lietuvos-Lenkijos inovacijų dienų metu išryškėjo kelios pagrindinės kryptys, kuriose abi šalys mato bendrą potencialą – tai energetikos, žaliųjų technologijų, transporto ir gamybos modernizavimo sektoriai. Būtent šiose srityse matomas poreikis gilinti partnerystę, jungti tyrimų ir technologijų kompetencijas bei kurti bendrus projektus, galinčius konkuruoti tarptautiniu mastu.
Gynybos ir saugumo dimensija įgavo naują svarbą. Suvalkų koridorius, laikomas silpniausia NATO gynybos grandimi, verčia abi šalis itin glaudžiai koordinuoti veiksmus – nuo karinių pratybų ir infrastruktūros planavimo iki logistikos grandinių integracijos. Lenkijai sparčiai modernizuojant ginkluotąsias pajėgas, o Lietuvai plečiant gynybos pramonės pajėgumus, atsiveria palankios sąlygos bendrai gamybai, tyrimams ir investicijoms į dvigubos paskirties technologijas: bepiločių orlaivių sistemas, saugius ryšius, kibernetinį saugumą. Dvišalės tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus partnerystės gali tapti platforma jungtiniams projektams Europos Gynybos Fondo, NATO Inovacijų fondo ar „Interreg“ programose, taip didinant viso regiono atsparumą.
Gyvybės mokslai – dar viena sritis, kurioje Lenkijos ir Lietuvos interesai ir kompetencijos natūraliai susitinka. Lietuva kuria regioninį gyvybės mokslų centrą, o Lenkijoje sparčiai auga farmacijos ir medicinos technologijų gamybos bazė. Derinant klinikinių duomenų infrastruktūrą, reguliacinę patirtį ir mokslinių tyrimų pajėgumus, įmanoma kurti jungtinius produktų kūrimo ir bandymų centrus, pritraukti investuotojus iš Vokietijos, Skandinavijos šalių ar Izraelio, o galiausiai – įsitvirtinti kaip tarptautiniu mastu konkurencingas biotechnologijų tinklas.
Dar viena svarbi jungtis – bendras Lietuvos ir Lenkijos veikimas Ukrainos atstatymo kontekste. Lapkričio 12–14 dienomis Varšuvoje vyksta pirmoji Lietuvos verslo misija, skirta Ukrainos atstatymo temai. Kartu su Lenkijos ir Ukrainos partneriais organizuojamas trišalis tinklaveikos renginys, kuriame dalyvauja daugiau nei 90 įmonių.
Lenkija šiandien – tai tvirtas ekonomikos branduolys, per kurį teka didžioji dalis regiono prekybos, ir patikima sąjungininkė, su kuria dalijamės ne tik siena, bet ir vizija apie konkurencingą, atsparų bei inovatyvų regioną. Didelė rinka, stipri pramonė, spartėjanti žalioji transformacija ir intensyvėjantis dvišalis bendradarbiavimas leidžia kalbėti ne tik apie geras perspektyvas, bet ir apie konkrečius sprendimus, kuriuos galime įgyvendinti jau šiandien.