– Kas šiuo metu populiariausia – momentiniai bilietai, bilietai, perkami internetu ar parduotuvėse? – „Vakaro žinios” paklausė Lietuvos loterijų asociacijos prezidento Andriaus KARALIŪNO.

– Šiuo metu daugiausia žaidėjų renkasi tiražines loterijas, tokias kaip „Teleloto”, „Eurojackpot”, „Vikinglotto”, „Kenoloto”, „Jėga”, o bilietus įsigyja parduotuvėse. Pavyzdžiui, remiantis 2024 m. loterijų rinkos tyrimu, bent kartą per metus „Teleloto” dalyvavo net 55 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.

– Ar pastebite, kad artėjant metų šventėms žmonės dažniau perka loterijos bilietus?

– Loterijos bilietas per šventes išties yra gana dažna dovana. Visų pirma, ji universali – nes laimėti patinka visiems. Antra, ji turi ne tik materialią, bet ir simbolinę prasmę – bilietą dovanojantis žmogus visiškai atsisako savanaudiškumo, juk gali būti, kad jis kitam įteikia daugiau negu turi pats. Trečia, kai kuriose šeimose apsikeitimas bilietais jau yra tapęs tradicija.

– Koks yra tradicinis loterijos bilietų pirkėjas?

– Nėra vieno labai aiškaus žaidėjo portreto. Loterija yra toks žaidimas, kuris patinka žmonėms, nepriklausomai nuo demografijos ar socialinio statuso. Akivaizdžiai tuo įsitikinti galima pažiūrėjus loterijos „Teleloto” tiražo žaidimą, kai į televizijos studiją suvažiuoja labai įvairūs žmonės.

Remiantis 2024 m. loterijų rinkos tyrimu, loterijos žaidėjas – kiek dažniau yra vyras, vidutinių pajamų, apsiperkantis parduotuvėje. Pajuokaujant galima paaiškinti visuomenėje gaja evoliucinės psichologijos hipotezės metafora, kad vyrai – labiau „medžiotojai”, o moterys – „rinkėjos”, nes prizas tai „grobis”, kurį reikia „sumedžioti”, o ne žemai kabantis vaisius, kurį atėjai ir lengvai nuskynei.

– Kokie žmonės dažniau laimi loterijose? Anksčiau, kai tekdavo „Olifėjoje” kalbinti milijonierius, laimėtojai dažnai būdavo verslininkai, jie sakydavo perkantys net keliasdešimt bilietų per savaitę?

– Be abejonės, loterijose laimi tik tie, kurie jose dalyvauja. Visa kita – yra absoliutus atsitiktinumas. Jokia profesija, socialinis statusas, amžius, lytis ar kas kita čia neturi pranašumo. Stambesnių sumų laimėtojus stengiamės pakalbinti, pasidomėti jų žaidimo istorija. Bet Loterijų įstatymas nurodo, jog žaidėjas turi teisę reikalauti neskelbti jo asmens duomenų. Tikrai dažnas šia teise naudojasi ir loterijų organizatoriai tą gerbia.

– Kiek šiandien Lietuvoje turime milijonierių, laimėjusių pinigus loterijose?

– „Teleloto” loterijoje jau 67 žaidėjai tapo milijonieriais, „Eurojackpot” – 4, „Vikinglotto” – taip pat 4. Taigi iš viso 75.

– Ar apie laiminguosius kas nors yra žinoma, kaip jie gautus pinigus panaudojo, kaip jiems sekasi?

– Kaip jau minėjau, loterijų organizatoriai laviruoja tarp siekio palaikyti ryšį su laimėtojais ir būtinybės gerbti šių privatumą. Tas laviravimas vyko, ir kai Lietuvoje buvo laimėta rekordinė suma – beveik 81 milijonas eurų. Loterijos organizatoriai žaidėją pakvietė susisiekti po pusmečio, pasipasakoti, kaip seksis gyventi naujoje realybėje. Ir nors neturėjo daug vilties, laimėtojas paskambino.

Pasidalino, kad įgyvendino tai, ką buvo sau pažadėjęs – per Kalėdas susikvietė vaikus, jų šeimas ir padovanojo jiems nemažas sumas.

Na, o pats laimėtojas jokių drastiškų gyvenimo pokyčių nesiėmė – dar kurį laiką gyveno tuose pačiuose namuose, dirbo tame pačiame darbe. Beje, tai gana dažnas atvejis, laimėtojai nelinkę į impulsyvumą, neapgalvotus sprendimus.

– Laimint dideles pinigų sumas, dabar siūlomos psichologo, finansų konsultanto paslaugos, ar žmonės tomis paslaugomis linkę naudotis?

– Loterijų organizatoriai stambių sumų laimėtojams visada siūlo įvairias nepriklausomų specialistų konsultacijas savo sąskaita. Kaip jau minėjau, lietuviai net kvapą gniaužiančios sėkmės akivaizdoje geba išlaikyti šaltą protą, racionalumą, tad konsultacijų atsisako.

– Dėl laimimų automobilių – buvo laikai, kai Tarandėje, kur vyksta „Teleloto” filmavimai, šalia pastato susirinkdavo vadinamieji „pirikūpai”, kurie žmonių klausdavo „Ar laimėjote mašiną?” ir siūlydavosi ją nupirkti. Dabar atsiranda asmenų, kurie siūlosi nupirkti laimingą loterijos bilietą. Kaip su tokiomis situacijomis tvarkomasi?

– Taip, buvo tokie laikai, kai retas galėjo sau leisti nusipirkti naują automobilį, buvo gajus mitas, kad vos jis išrieda iš salono, iš karto netenka trečdalio vertės. Žmonių nežinojimu bandė naudotis visokie verteivos ir laukdavo iš „Teleloto” tiražo filmavimo išeinančių žmonių. Juos pažindavo iš laimingų veidų ir nešamų baltų vokų, kuriuose būdavo sudėti laimėjimą patvirtinantys dokumentai.

Loterijų organizatoriai visada rūpindavosi laimėtojais, suteikdami jiems visapusišką informaciją, kaip elgtis tokiais atvejais. Pavyzdžiui, „Teleloto” automobilių laimėtojams kartu su dokumentais būdavo pateikiama atmintinė, kurioje informuojama apie galimus pasiūlymus perpirkti, apie automobilio vertę, patariama neskubėti priimti sprendimų, vos išėjus iš studijos.

Bet neslėpsiu – nemaža dalis laimėtų automobilių būdavo parduodama. Tiesiog žmonės prisibijojo turėti naują automobilį ir rinkdavosi jį parduoti, nusipirkti dėvėtą, o dalį pinigų pasilikti kitiems reikalams.

Manau, dabar tokių atvejų pasitaiko retai. Dauguma patys džiaugiasi laimėta transporto priemone, nes supranta naujo automobilio privalumus ir pragyvenimo lygis Lietuvoje jau visai kitoks, tad naujas automobilis „nebegąsdina” tautiečių.

Ir dabar kartais pamatau skelbimus, kad kažkas pirktų loterijoje laimėtą automobilį ar kvietimą į „Teleloto” studijos žaidimą. Aišku, kiekvieno žaidėjo teisė apsispręsti, ką daryti su savo laimingu bilietu. Bet laimėjusiems kvietimus į „Teleloto” studiją, kai jie kreipiasi dėl informacijos, ką daryti laimėjus kvietimą, primenama, koks tas kvietimas vertingas – kad jis reiškia garantuotą prizą, kuris tik prasideda nuo 500 Eur, bet gali būti ir didesnis nei 10 000 Eur.

– Taip pat buvo atvejis, kai vieno verslininko šeima per ilgesnį laiką „Teleloto” laimėjo daug mašinų. Verslininkas sakė perkantis labai daug bilietų, todėl taip sekasi. Žinoma, ne visiems žmonėms tokia sėkmė atrodė įtikinama. Kaip loterijų organizavimo bendrovės užtikrina skaidrumą, ar atkreipia dėmesį į keistesnius atvejus?

– Sėkmė loterijoje tą patį žmogų tikrai gali ištikti ir keliskart – tą rodo realūs pavyzdžiai. Aišku, elementarios statistikos ir tikimybių teorijos dėsniai taip pat galioja loterijoje – teoriškai, kuo daugiau bandymų darai, tuo daugiau ir pasieki rezultatą.

Net jei jis ir yra visiškai atsitiktinis. Nereikia pamiršti, kad loterija yra atsitiktinumo žaidimas, ir kad ir kokį didelį bilietų skaičių nusipirks žaidėjas – tai negarantuos jam finansinės naudos. Laimė vienodai šypsosi ir vieną bilietą turinčiam žaidėjui.

Skaidrumas ir pasitikėjimas loterijoje yra pamatas. Niekas nežaistų ir nepirktų loterijos bilietų, jei abejotų loterija, jos skaidrumu, galimybe laimėti prizus, kuriuos žada organizatorius. Aišku, yra ir griežti teisės aktų reikalavimai, nubrėžiantys visų žaidimo organizavimo procesų ribas taip, kad kam nors nekiltų noro piktnaudžiauti žaidėjų pasitikėjimu.

Lietuvos istorijoje, nuo Nepriklausomybės atgavimo, buvo daugiau kaip dvidešimt loterijų organizatorių. Dabar liko tik du. Kai kurių pabaigą lėmė ekonominės situacijos pokyčiai, kai kurių – teisinio reglamentavimo pasikeitimai, bet dalis susidūrė su patikimumo ir pasitikėjimo iššūkiais.

Manau, dabar yra labai geras teisės aktuose nustatytų reikalavimų mechanizmas, nustatantis reikalavimus bilietams, jų gamybai, informacinėms sistemoms, žmonėms, kurie organizuoja loterijas, loterijų taisyklėms, kitiems loterijos elementams ir visi jie nukreipti užtikrinti žaidėjų interesų apsaugą. Loterijų veikla yra licencijuojama ir kontroliuojama valstybės (tam net įkurta atskira institucija). Todėl licencijuotos loterijos žaidėjai tikrai yra apsaugoti nuo to, kad žaidimas jiems bus organizuotas nesąžiningai.

O štai apie įvairius žaidimus, kurie tik vadinasi „loterija”, (nors iš tiesų negali taip vadintis), kai siūloma ką nors pirkti ir dalyvauti lošiant prizą, to negalėčiau pasakyti. Jų niekas neprižiūri ir jokio teisinio reguliavimo tokiai veiklai nėra.