Diskusijos dėl galimybės atsiimti pinigus iš II pensijų kaupimo pakopos įgauna vis didesnį pagreitį. Vieni gyventojai šią idėją vertina skeptiškai, kiti – kaip ilgai lauktą galimybę patiems spręsti, kaip panaudoti savo pinigus. 15min portale atlikta apklausa parodė, kad lėšas atsiimti yra nusiteikę ¾ dalyvių.

15min pakalbino žmones įvairiuose miestuose ir paklausė, ką jie darytų su sukauptomis lėšomis ir kodėl norėtų jas pasiimti dabar, o ne po kelių dešimtmečių.

Investuos į vaikų ateitį

Kaunietė Agnė sako nebetikinti dabartine pensijų kaupimo sistema ir ketina pasitraukti iš II pakopos. Ji yra sukaupusi apie 13 tūkst. eurų, kuriuos planuoja paskirstyti pagal savo prioritetus.

„Dalis keliaus į vaikų fondą, noriu jiems palikti startą ateičiai. Kitą dalį pervesiu į III pensijų pakopą, kur bus daugiau lankstumo, o likusius pinigus skirsiu buto remontui – jau seniai reikia atnaujinti virtuvę“, – pasakoja moteris.

Pasak jos, šiandien ji nori matyti, kaip pinigai veikia čia ir dabar. „Aš noriu pati spręsti, kur ir kada juos panaudosiu, o ne laukti, kol kažkas leis juos pasiimti po 30 metų“, – priduria Agnė.

Eglė, trijų vaikų mama, sako, kad jos sukaupti 9 tūkst. eurų praverstų vaikų studijų finansavimui. „Nenoriu, kad jie pradėtų gyvenimą su paskolomis. Jei galiu padėti dabar, tai geriausia investicija – į jų išsilavinimą ir ateitį“, – įsitikinusi moteris.

Automobilis – ne prabanga, o būtinybė

Šiaulietė Jolanta neslepia – jei tik turėtų galimybę, pinigus iš II pakopos atsiimtų nedvejodama. Sukauptas lėšas ji ketina panaudoti naujam automobiliui.

„Senasis automobilis galutinai sugedo, o be jo – nei į darbą, nei pas tėvus, kurie gyvena už miesto. Man tai nėra užgaida – tai būtinybė. Turiu apie 8 tūkst. eurų, to užtektų paprastam, bet patikimam automobiliui“, – sako Jolanta.

Paskolai ir sodybai

Artūras, II pakopoje sukaupęs apie 15 tūkst. eurų, sako, kad tai – beveik identiška suma, likusi jo būsto paskolai padengti. „Kai paskola bus išmokėta, galėsiu atsikvėpti. Dabar kas mėnesį bankui moku beveik tiek, kiek kiti leidžia atostogoms. Geriau šiek tiek mažiau gausiu pensijoje, bet gyvensiu be skolų dabar“, – atvirauja vyras.

Uteniškis Jonas, 63 metų, pasakoja, kad jo planas paprastas – užbaigti sodybos renovaciją.

„Tą sodybą pradėjo statyti dar mano tėvas. Noriu, kad būtų vieta, kur galėčiau leisti pensiją, priimti vaikus, anūkus. Tai mano svajonė“, – dalinasi Jonas.

„Investuosiu į sveikatą – ji svarbiausia“

58 metų Irena sako, kad jai svarbiausia – sveikata. Sukauptas lėšas, jei galėtų jas atsiimti, ji skirtų dantų tvarkymui ir kelio operacijoms. „Kiek metų jau atidėlioju, nes brangu. Bet koks čia džiaugsmas, jei vėliau neturėsiu jėgų džiaugtis tais pinigais? Noriu dabar pasirūpinti savimi, kol dar galiu“, – sako moteris.

Svajonė – verslas prie jūros

Tomas iš Klaipėdos pasakoja, kad II pakopos pinigus laikytų „kapitalu svajonei“. Jis norėtų atidaryti nedidelę kavinę prie jūros, o sukaupti apie 10 tūkst. eurų galėtų tapti pradiniu indėliu.

„Seniai galvoju apie savo verslą. Žinau, kad pensijai dar turiu laiko, o dabar – šansas pabandyti. Jei pasiseks, tai bus geriausia investicija mano gyvenime“, – sako Tomas.

Tuo metu vilnietė Gabrielė, 35 metų, sako, kad pati nori valdyti savo pinigus. Sukauptas lėšas ji ketina perkelti į investicinę sąskaitą ir savarankiškai rūpintis investicijomis. „Tiek daug kalbama apie finansinį raštingumą. Tai kodėl turėčiau laukti, kol kas nors už mane nuspręs, kur mano pinigai dirbs? Noriu pati prisiimti atsakomybę“, – tvirtina moteris.

Pasigenda finansinio švietimo

Nors dalis kalbintų žmonių pripažįsta, kad pensijų kaupimas gali būti naudingas ilguoju laikotarpiu, daugeliui atrodo, kad dabartinė sistema pernelyg griežta ir nelanksti. Jie sako norintys patys spręsti, kaip panaudoti savo uždirbtus pinigus – dabar, kai jų labiausiai reikia.

„Compensa Life“ nuotr./Marius Dubnikovas

„Compensa Life“ nuotr./Marius Dubnikovas

„Compensa Life“ verslo plėtros vadovas ir ekonomistas Marius Dubnikovas sako, jog tai nepasitikėjimo valdžios sprendimais ženklas. „Tai yra finansinio švietimo kapituliacija. Žmonės turėjo būti informuoti apie savo finansų valdymą, tačiau, nepaisant priežiūros institucijų ir finansų įstaigų pastangų, tai nebuvo padaryta“, – teigia M.Dubnikovas.

Žmonių sprendimą pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos, anot ekonomisto, lemia nepasitikėjimas valdžios sprendimais: „Pensijų reforma galioja jau 22 metus, tačiau per šį laikotarpį buvo daugybė pokyčių, kurie žmonėms sukėlė nerimo ir klausimų. Dabar kaupiantis žmogus po 40-50 metų savo sąskaitoje galėtų turėti milžiniškus pinigus, tačiau reformos neleidžia tikėtis tinkamo sprendimo.“

Kitas svarbus aspektas – ekranuose matoma suma – ar tai būtų 5000 Eur., ar 15000 Eur. – anot pašnekovo, žmones vilioja. Galvodami apie kasdienį gyvenimą, jie puikiai supranta, kokiems tikslams galėtų panaudoti pinigus ir patenkinti šiandieninius poreikius. Tačiau apie ilgą perspektyvą ir pensinį laikotarpį nesusimąstoma.

Žmonėms, ketinantiems pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos, ekonomistas turi keletą patarimų.

  • Atsiimtas lėšas investuoti į nekilnojamą turtą, gyvybės draudimą, investicinius fondus ar akcijas. Investuoti reikėtų į tą sritį, kurią išmanote.

  • Svarbu, kad atsiimtos lėšos nenukeliautų vartojimui – buitinei technikai, kelionėms ir pan.

  • Pinigų nereikėtų laikyti sąskaitoje, juk taip jie yra veikiami infliacijos.

  • Itin svarbu pagalvoti apie tas lėšas, kurias kiekvieną mėnesį „atsidedame“: II pensijų kaupimo pakopos nutraukimas reiškia ne tik lėšų atsiėmimą, tačiau taip pat kasmėnesinių lėšų investavimo sustabdymą. O tai yra svarbiausias dalykas – nepamiršti principo 10 proc. savo pajamų „atsidėti“, investuoti ar kitaip įveiklinti.