Atsitiktinis atradimas tapo istoriniu
Vietos valdžios teigimu, nežinomas žvejys, kasinėjęs žemę ir ieškojęs sliekų netoli savo vasarnamio prie Stokholmo, aptiko varinį indą. Atidaręs jį, vyras išvydo apie 13 svarų (daugiau nei 5 kg) lobio – sidabrinių monetų, žiedų, pakabukų ir kitų papuošalų.
„Tai tikriausiai vienas didžiausių ankstyvojo viduramžių sidabrinių lobių, kada nors rastų Švedijoje“, – sakė antikvarė ir apskrities administracinės tarybos atstovė Sofia Andersson.
Monetos iš karaliaus Knuto Eriksono laikų
Dauguma monetų datuojamos XII amžiumi. Ant kai kurių iš jų išlikęs įrašas „KANATUS“ – lotyniška karaliaus Knuto Eriksono vardo forma.
Šis valdovas, gimęs ne vėliau kaip 1140 m., valdė Švediją 1172–1195 m. Jo laikais buvo atnaujintas karališkųjų monetų kaldinimas, o valstybės valdyme pradėjo svarbų vaidmenį vaidinti rašytiniai dokumentai.
Istorikai pažymi, kad Eriksonas buvo vienas iš nedaugelio to laikmečio monarchų, mirusių natūralia mirtimi – dauguma jo pirmtakų žuvo karuose arba nuo ligų.
Retos „vyskupų monetos“
Be monetų su karaliaus atvaizdu, lobio katile taip pat buvo rastos retos „vyskupų monetos“, kaldintos dvasininkams.
Ant jų dažnai pavaizduotas vyskupas su skeptru, o kitoje pusėje – bažnyčios simbolis. Tokie atvaizdai liudija apie glaudžius bažnyčios ir monarchų ryšius bei dvasininkų įtaką viduramžių Švedijoje.
Ekspertai: žvejui priklausys dosnus atlygis
Radusios artefaktus šiuo metu tiria ir restauruoja specialistai. Manoma, kad žvejui už tokį radinį bus išmokėtas valstybės atlygis – pakankamas, kaip sako vietos žiniasklaida, „masalui iki gyvenimo pabaigos“.
Pagal Švedijos įstatymus, kiekvienas, radęs senovinį sidabrinį lobį, turi teisę į finansinę kompensaciją iš valstybės.
Ne vienintelis lobis Europoje
Panaši istorija visai neseniai nutiko Prancūzijoje – Nevil-sur-Son mieste gyvenantis vyras, kasdamas baseiną savo sode, aptiko aukso monetas ir luitus, kurių vertė siekia apie 700 tūkst. eurų.
Radinio kilmė iki šiol išlieka paslaptis, nes ankstesnis sklypo savininkas jau miręs.