„Wikipedia“ nuotr./Narva, Estija
Estijos parlamentas per pirmąjį svarstymą atmetė Tėvynės partijos parengtą įstatymo projektą dėl visiško sienos su Rusija uždarymo, rašo estų naujienų portalas „Postimees“.
Teigiama, kad už iniciatyvą balsavo 20 parlamento narių, prieš – 47. Taigi dokumentas buvo atšauktas iš svarstymo. Kad jis būtų priimtas, reikėjo mažiausiai 51 balso.
Įstatymo projektas turėjo įpareigoti vyriausybę įvertinti būtinybę uždaryti sieną ir imtis priemonių Estijos gyventojų saugumui užtikrinti. Iniciatyvos autoriai teigė, kad taip būtų sumažinta rizika ir išvengta incidentų prie kontrolės linijos.
Jie rėmėsi „blogėjančia padėtimi NATO rytiniame flange“ ir minėjo Rusijos dronus, pažeidinėjančius Aljanso oro erdvę, karines pratybas „Zapad-2025“ ir provokacijas pasienyje, įskaitant Rusijos pasienio plūdurų judėjimą Narvos upe.
Įstatymo projektui nepritarė keletas politikų, įskaitant Narvos merę Katri Raik. Estijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad nėra pagrindo visiškai uždaryti sieną.
„Šiuo metu nėra įvertinta jokia grėsmė, dėl kurios reikėtų uždaryti rytinę sieną“, – paaiškino Vidaus reikalų ministerijos Sienų ir migracijos politikos departamento vadovas Janekas Mägi.
Anksčiau Estijos valdžios institucijos apribojo pasienyje su Rusija esančių kontrolės punktų darbo režimą. Narvos pasienio kontrolės punktą leidžiama kirsti tik dienos metu, be to, jis yra visapusiškai tikrinamas.
Vidaus reikalų ministerijos vadovas Igoris Taro pažymėjo, kad neplanuojama supaprastinti sienos kirtimo tvarkos, nes Estijos pusė Rusiją laiko „priešiška valstybe“.
Sienos su Rusija uždarymo klausimą pirmą kartą iškėlė Tėvynės partija 2024 m. gruodžio mėn. Tuomet jos lyderis Urmas Reinsalu, 2022-2023 m. ėjęs Estijos užsienio reikalų ministro pareigas, būtinybę nedelsiant uždaryti sieną aiškino incidentu, kai Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivas apgadino elektros kabelį „Estlink-2“.
Tuo pat metu, didėjant Europos žvalgybos susirūpinimui dėl galimų agresyvių Rusijos veiksmų prieš Europos šalis, Estija rugsėjį pradėjo statyti gynybinius statinius palei Rusijos sieną.
Planuojama pastatyti apie 600 bunkerių, galinčių atlaikyti tiesioginį 152 mm kalibro sviedinio pataikymą. Pirmieji 14 tokių įtvirtinimų jau šiemet turėtų atsirasti šalies šiaurės rytuose. Be to, pasak Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo viršininko generolo majoro Vahuro Caruso, Estija ketina įkurti karinę bazę Narvoje, kad sustiprintų rytinių sienų apsaugą.