Monsinjoras Kęstutis Latoža. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Lapkričio 9-ąją, sekmadienį, prasidėjo visą savaitę truksiantys Aušros Vartų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai „Malonės pilnoji“.
Kiekvieną atlaidų dieną Aušros Vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje vyks devynerios šv. Mišios lietuvių ir lenkų kalbomis, du kartus kalbama Rožinio malda, kartą kalbama novena, malda už kunigus, Marijos valandos ir giedamas Akatistas – senovinis himnas Švč. Mergelei Marijai.
Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ Šv. Teresės parapijos klebonas ir Aušros Vartų koplyčios rektorius kunigas monsinjoras KĘSTUTIS LATOŽA pasakoja apie atlaidų programą, atvykstančius piligrimus ir dalijasi jų išgyvenamomis Dievo malonėmis.
Per atlaidų savaitę lietuvių ir lenkų kalbomis bus aukojamos 72-ejos šv. Mišios. Kiekviena atlaidų diena paskirta konkrečiam Vilniaus arkivyskupijos dekanatui (Katalikų Bažnyčios administracinis vienetas – aut. past.), kiekvienos Mišios aukojamos konkrečia intencija – pavyzdžiui, už senjorus ar ligonius. Kodėl reikalingas toks suskirstymas?
Pirmiausia norime savo maldomis apglėbti visus žmones. Todėl meldžiamės ir už taiką pasaulyje, ir už Lietuvą, yra ir tam tikros specifines grupės, į kurias taip pat norime atkreipti dėmesį, nes kartais joms jo trūksta. Šiais laikais, tarkime, vieniši senyvi žmonės nėra ypač pastebimi. Jie neretai turi bėdų dėl sveikatos, jaučiasi vieniši, tad mes norime ir į juos atkreipti Bažnyčios dėmesį. Žinoma, mums svarbūs visi žmonės – meldžiamės ir už moksleivius, medikus, žiniasklaidos darbuotojus, taigi stengiamės apimti kuo platesnę visuomenės dalį.
Kiekviena atlaidų diena paskirta konkrečiam arkivyskupijos dekanatui. Tai turbūt irgi daroma tam, kad atvyktų kuo daugiau žmonių?
Taip. Kadangi tai yra ir mūsų arkivyskupijos šventė, norėjome, kad ir mūsų arkivyskupija vienaip ar kitaip būtų įtraukta į šią šventę, ir kad nė vienas dekanatas nesijaustų nuskriaustas. Todėl kiekvieną dieną skiriame skirtingiems dekanatams – paprastai pirmiausia kviečiame dekaną ir kunigus aukoti šv. Mišias, atvykti su savo maldininkais, piligrimais dalyvauti iškilmėje.
Aušros vartų Švenčiausios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai 2015 m. Gedimino Savicko / ELTA nuotrauka
Atlaidų savaitę vainikuos šv. Mišios už Tėvynę, jas aukos visi Lietuvos vyskupai. Koks jausmas vienoje bažnyčioje prie altoriaus matyti visus arba beveik visus Lietuvos ganytojus?
Pirmiausia gera matyti daug žmonių. Ganytojai turbūt taip pat yra dėl tikinčiųjų. Labai gražu ir prasminga, kad jie susirenka melstis už visus žmones, tautą. Man tai irgi dvigubas džiaugsmas – kai yra daug žmonių, džiaugiamės visais atėjusiais į šią šventovę, nesvarbu, kas jie tokie. Vieniša močiutė yra tokia pat svarbi kaip vyskupai ar arkivyskupai.
Kiek žmonių domisi šiais atlaidais? Ar sulaukiama svečių iš užsienio?
Jų atvyksta nemažai. Labiausiai galėčiau išskirti lenkų piligrimus – šiais metais sulaukiame nemažai piligrimų grupių iš Lenkijos. Gal dėl to, kad atlaidai sutapo su jų tautine švente ir lapkričio 11-ąją jie turi ilgąjį savaitgalį. Žinoma, pastebiu ir kitų tautybių žmonių, kurie atvyksta ne su organizuota grupe, bet pavieniai. Vakar bažnyčioje sutiktas vienas indų tautos atstovas domėjosi, kokia čia šventė. Teko truputėlį papasakoti ir paaiškinti. Paskui jis sakė eisiantis pasimelsti prie Marijos. Ši šventė suburia visus. Šv. Mišios aukojamos ne tik lietuviškai ir lenkiškai, bet ir ispanų, anglų, prancūzų, graikų bei ukrainiečių kalbomis.
Daugelis sutiktų, kad Aušros Vartų koplyčia su Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslu yra viena garsiausių religinių ir istorinių vietų pasaulyje. Kokią reikšmę Lietuvai turi šie Aušros Vartų atlaidai?
Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas gana plačiai paplitęs. Žinome, kad ir Šv. Petro bazilikoje Vatikane yra lietuvių koplyčia, kurios pagrindiniame altoriuje – Aušros Vartų Marijos paveikslas.
Manau, kad tai yra visiems lietuviams, lenkams, Rytų Europos kraštui ypač svarbi vieta. Ši vieta tikrai šventa ne tik katalikams, bet ir stačiatikiams bei kitų kultūrų, tautų žmonėms. Jie taip pat čia ateina, meldžiasi. Kodėl jie ateina? Todėl, kad per Dievo Motinos užtarimą patiria dangiškojo Tėvo malonių.
Aušros vartų koplyčia ir monsinjoras Kęstutis Latoža. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Aušros vartų Švenčiausios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai 2015 m. Gedimino Savicko / ELTA nuotrauka
Šių metų atlaidų temą „Malonės pilnoji“ pasiūlė vienas iš mūsų parapijos tarybos narių, nes žmonės patiria daug įvairiausių malonių. Mes kiekvieną savaitę sulaukiame voto – padėkos ženklo Aušros Vartų Marijai už patirtą malonę. Votų sulaukiame gana daug.
Tiesa, šiais metais norime atkreipti dėmesį, kad ne visada žmonės papasakoja apie patirtas malones. Nusprendėme kviesti pasidalyti gyvenimo įvykiais, susijusiais su Aušros Vartų Marijos pagalba. Patirtas malones galima užrašyti ir atnešti į zakristiją, paduoti kunigui ar savanoriui. Apie patirtą malonę galima ir papasakoti, o savanoris užrašys liudijimą. Norime surinkti malonių istorijas, kad tai būtų ne tik asmeninis žmogaus turtas, bet ir visos krikščionių bendruomenės lobis, kuris be galo svarbus.
Pirmasis registruotas Aušros Vartų Marijos stebuklas buvo 1671-aisiais – mirusiam vaikui buvo sugrąžinta gyvybė. Pirmasis paaukotas votas yra dokumentuotas – jis buvo medinis. Įvairiausių dalykų įvyko prieš kelis šimtus metų, jie vyksta ir šiandien. Norime, kad žmonės dalytųsi savo patirtimi ir praturtintų mus visus, suteiktų drąsos nebežinantiems, į ką kreiptis. Kartais išbandomi visi medicinos pasiekimai, naujausios priemonės, bet nežinoma, kad yra dar vienas svarbus įrankis – dvasinis ryšys su Viešpačiu per Mariją.
Aušros vartų koplyčia. Mariaus Monkevičiaus / ELTA nuotrauka
Šiemet Katalikų Bažnyčia mini ir Jubiliejaus metus. Tai atlaidams turbūt irgi suteikia savotišką išskirtinumą?
Be abejo. Aušros Vartų koplyčia yra viena iš jubiliejinių šventovių. Daug žmonių ateina gauti antspaudų į Jubiliejaus piligrimo pasą. Manau, kiekvienam svarbu užeiti į šią šventovę pasimelsti, atsiklaupti prie Marijos atvaizdo, tokio artimo, mielo.
Šiandien koplyčioje lankėsi piligrimas iš Lenkijos. Jis sako: „Kai nueinu į Čenstakavos baziliką, Marija ten taip toli, o čia ji tokia artima, šilta, taip gera prie jos būti.“
Kunige, kaip minėjau, šią savaitę bus aukojamos 72-ejos šv. Mišios. Kiek laiko trunka pasirengti šiems atlaidams? Turbūt be Marijos užtarimo būtų neįmanoma viską spėti?
Be abejo. Žinote, netikintis žmogus kalbėtų apie gerą vadybą ar dar ką nors, bet iš tikrųjų visų mūsų gyvenime yra labai daug stebuklų. Tik mes kartais arba jų nepastebime, arba vadiname savaime suprantamais dalykais. Aš dažnai kartoju: „Ačiū, Dieve, kad man davei šią mintį, nes aš jos galėjau ir neturėti.“
Atlaidams rengiamasi mažiausiai pusmetį. Tad vos baigę atlaidus netrukus pradedame ruoštis kitiems. Į pasirengimo veiklą gausiai ir aktyviai įsitraukia pasauliečiai. Šioje šventovėje tarnauju dešimtus metus ir džiaugiuosi, kad žmonės jau žino, kaip daug ką padaryti ir be mano komentarų ar paaiškinimų, tad kartais tenka tik kai kuriuos dalykus pakoordinuoti.
Monsinjoras Kęstutis Latoža. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Didžiausią darbą nuveikia mūsų bendruomenės nariai, savanoriai ir kiti talkininkai. Nuoširdžiausiai jiems dėkoju. Dažnai galvoju: „Na, nėra čia viskas taip sudėtinga – kaip nors darai darai ir padarai.“ O darydamas tuo pačiu metu patiri Dievo malonių ir praturtini save.
Kiekvienais metais ką nors naujo išgyvenu asmeniškai. Žinoma, atlaiduose yra ir rutinos, nes turime priimti piligrimus, be to, reikia padaryti daug įvairių kitų dalykų. Bažnyčios veiklai pasibaigus, vyksta kultūrinė – parodos, spektakliai, knygų pristatymai. Daugybė dalykų vyksta lygiagrečiai. Sakykime taip – šių atlaidų metu esame praturtinami ne tik dvasine, bet ir kultūrine prasme.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: