Venesuela teigia, kad reaguodama į JAV karo laivų ir karių telkimą Karibų jūroje pradeda „masinę karinio personalo, ginklų ir įrangos mobilizaciją“.
Gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas apibūdino šią mobilizaciją kaip atsaką į „imperialistinę grėsmę“, kurią kelia JAV karinių pajėgų telkimas, sausumos, oro, jūrų ir rezervo pajėgos.
Venesuelos karininkai / HANDOUT / AFP
Savo ruožtu Venesuela pradės karines pratybas, kur be reguliariųjų karinių dalinių, dalyvaus ir Bolivaro sukarintos grupuotės – iš civilių sudarytos atsargos pajėgos, kurias sukūrė miręs prezidentas Hugo Chavezas ir kurios pavadintos Simono Bolivaro – revoliucionieriaus, iškovojusio daugelio Lotynų Amerikos šalių nepriklausomybę nuo Ispanijos – vardu.
V.Padrino Lopezas, kuris šį įsakymą priskyrė tiesiogiai Venesuelos prezidentui Nicolui Maduro, sakė, kad pratybų tikslas – „optimizuoti vadovavimą, kontrolę ir ryšius“ ir užtikrinti šalies gynybą.
Be to, pasak naujienų agentūros „Reuters“, žmonėms pradėta dalinti senus rusiškus ginklus, bet jų trūksta net reguliariosioms pajėgoms. Negana to, dažnai jie yra dešimtmečių senumo.
Primenama, kad 2000-aisiais Venesuela iš Rusijos nusipirko apie 20 naikintuvų „Suchoi“, tačiau „šalia JAV B-2 jie yra niekas“, žurnalistams teigė pašnekovas, informuotas apie gynybos ir saugumo padėtį.
Rusijoje pagaminti sraigtasparniai, tankai ir nešiojamos oro gynybos sistemos (MANPADS) taip pat yra pasenę, pridūrė jis.
JAV kariuomenės nuotr./B-2 „Spirit“ radarais neaptinkamas bombonešis
Nicolas Maduro, kuris lieka Venesuelos prezidentu po akivaizdžiai pralaimėtų 2024 m. rinkimų, paprašė Maskvos suremontuoti „Su“ naikintuvus, modernizuoti radarų sistemas ir tiekti raketų sistemas.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad yra pasirengusi atsakyti į Karakaso pagalbos prašymą.
Donaldo Trumpo administracija, stiprinanti savo karinius pajėgumus Karibų jūroje, parengė tris veiksmų prieš N.Maduro režimą variantus, anksčiau paskelbė „The New York Times“.
Iki šiol JAV pajėgos apšaudė laivus, kurie, Vašingtono teigimu, iš Venesuelos gabena narkotikus. N.Maduro ir jo bendrininkai Baltuosiuose rūmuose laikomi prekybos narkotikais organizatoriais.
Nors D.Trumpas jau leptelėjo apie būsimą antžeminę operaciją, vėliau paneigė smūgių Venesuelos viduje galimybę. Vis dėlto, pasak „The New York Times“, Vašingtonas svarsto įvairias galimybes – nuo oro smūgių kariniams objektams iki specialiųjų pajėgų operacijų, kurių tikslas – suimti N.Maduro arba užimti aerodromus, naftos telkinius ir infrastruktūros objektus.
AFP/ „Scanpix“/Nicolas Maduro
Daugiau nei tuzinas Venesuelos karinių dokumentų, datuojamų 2012-2022 m., su kuriais susipažino „Reuters“, rodo, kad šalies valdžia jau seniai planuoja priemones kovai su „imperialistine agresija“.
Viename iš jų, datuotame 2019 m. rugsėjį, išsamiai aprašoma, kaip išdėstyti kulkosvaidžius, granatsvaidžius ir kitus ginklus, aiškinamos „Kalašnikov“ automatų AK-103 charakteristikos, o pavieniams kovotojams nurodoma, kaip orientuotis pagal kompasą, saulę ir žvaigždes.
Pasak „Reuters“ šaltinių ir kai kurių per valstybinę televiziją transliuotų pareiškimų, partizaninis karas apima nedidelius dalinius, vykdančius sabotažą daugiau kaip 280 vietų.
Antroji strategija, vadinama „anarchizacija“, apima žvalgybos tarnybų ir ginkluotų valdančiosios partijos šalininkų pasitelkimą siekiant sukelti neramumus Karakaso gatvėse ir paversti Venesuelą šalimi, kurios negali valdyti užsienio pajėgos.
Pagal parengtus įsakymus, „pirmojo gringo (liet. svetimšalis) smūgio metu visi daliniai turi išsisklaidyti arba atsitraukti su ginklais į skirtingas puses, arba slėptis skirtingose vietose“, įskaitant rusiškų rankinių priešlėktuvinių raketų sistemų „Igla“ panaudojimą.
TASS nuotr./„Igla-S“ oro gynybos raketos
„Bet kuri pasaulio kariuomenė žino „Igla-S” galią, o Venesuela jų turi bent 5 000“, – neseniai per televiziją transliuotos kalbos metu sakė N.Maduro. Jo teigimu,„Igla“ sistemos dislokuotos „ant kiekvieno kalno, kiekviename kaime, kiekviename šalies mieste“.
Visa tai rodo, kad milžiniškas Venesuelos, kurią N.Maduro valdo nuo 2013 m., nuniokojimas paveikė ir kariuomenės kovinius pajėgumus. JAV kariuomenė gerokai lenkia Venesuelos pajėgas, kurios kenčia dėl prasto apmokymo, mažų atlyginimų ir senų ginklų, agentūrai „Reuters“ sakė šeši su padėtimi kariuomenėje susipažinę žmonės.
Vyriausybei artimas šaltinis taip pat pripažino, kad bet kokia pasipriešinimo strategija turi mažai šansų būti sėkminga: „Įprastiniame kare neišsilaikytume nė dviejų valandų“.