Interviu, kurį šią savaitę paskelbė Jungtinėje Karalystėje įsikūrę tinklalaidės „The Rest is Politics“ kūrėjai, R.Sikorskis sakė, kad Lenkija būtų kitas Maskvos taikinys, jei Rusija nugalėtų Ukrainą.
„Manome, kad jei [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui pavyktų užkariauti Ukrainą, mes būtume kiti… Verčiau valgysime žolę, nei vėl tapsime Rusijos kolonija“, – sakė užsienio reikalų ministras.
AP/Scanpix/Vladimiras Putinas, Radoslawas Sikorskis
„Taip jau yra buvę anksčiau“, – pridūrė jis, akivaizdžiai turėdamas omenyje Lenkijos istorijos laikotarpius, kai ji buvo Rusijos valdžioje – iš pradžių carų imperijos laikais, o vėliau vėl sovietų okupacijos laikotarpiu.
R.Sikorskis teigė, kad Lenkijos visuomenės pasipriešinimas galimai Rusijos ekspansionizmo grėsmei yra priežastis, kodėl jo šalis skiria tiek daug lėšų gynybai, net ir kitų sričių finansavimo sąskaita.
Praėjusią savaitę R Sikorskis televizijai „TVP World“ sakė, kad Varšuva mokės „viską, ko reikės“, kad apgintų šalį.
Dar iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, dėl kurios NATO šalys padidino karines išlaidas, Lenkija buvo viena iš daugiausiai lėšų pagal BVP dalį išleidžiančių šalių aljanse ir viena iš nedaugelio šalių, vykdžiusių savo įsipareigojimus gynybai skirti numatytus 2 proc. ekonominės gerovės.
Birželį NATO valstybės narės, išskyrus Ispaniją, susitarė iki 2035 m. padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP, o Lenkija rugsėjį įsipareigojo jau kitais metais pasiekti 4,8 proc.
Naujausiais paskelbtais Aljanso duomenimis, Lenkija turi trečią didžiausią kariuomenę NATO pagal karių skaičių – nusileidžia tik JAV ir Turkijai.
„Turėtume būti pajėgūs sutvarkyti kokį nors karo vadą Libijoje“
Interviu tinklalaidei „The Rest Is Politics“ R.Sikorskis taip pat sakė, kad nors Kyjivas yra pasirengęs karui, kuris gali tęstis dar trejus metus, jis nemano, kad V.Putinas gali taip ilgai tęsti karą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras sakė manantis, kad ES valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti bendroje gynyboje, ir pridūrė, kad blokas turi „sinchronizacijos problemą“ dėl kiekvienai šaliai narei priklausančio suvereniteto.
Jis sakė: „Aš esu už tai, kad Europos Sąjunga pradėtų turėti tam tikrus savo gynybos pajėgumus, kad nereikėtų kiekvienu kritiniu atveju kreiptis į Jungtines Amerikos Valstijas.“
„Kitą kartą turėtume būti pajėgūs sutvarkyti kokį nors karo vadą Libijoje ar Balkanuose“, – pridūrė R.Sikorskis.
Jis taip pat palietė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą klausimą, sakydamas, kad tiki, jog Ukraina „taps ES nare kito dešimtmečio pradžioje“, nepaisant dabartinio Budapešto pasipriešinimo.
„Europa patvirtino Ukrainos kaip kandidatės statusą ir Europa vieningai sutarė pradėti derybas… Vengrija blokuoja pažangą, bet galiausiai tai įvyks“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę komentaruose televizijai „TVP World“ R.Sikorskis sakė, kad Kyjivo stojimo procesą apsunkino demokratijos atsilikimas valdant populistinei vyriausybei Budapešte ir ankstesnei dešiniajai administracijai Varšuvoje, o Briuselis dabar atsargiai žiūri į naujų narių priėmimą į bloką.