Apie tai rašo „Foreign Policy“. Pažymima, kad jei V. Putiną pavyktų įtikinti, kad jo svajonės apie visišką Ukrainos užėmimą niekada neišsipildys, tai leistų rasti kelią į derybų pradžią ir potencialią taiką. Teoriškai tokia strategija galėtų suveikti. Galbūt tai įvyktų didelių Rusijos armijos nuostolių ar ekonomikos problemų fone.
Tačiau po beveik 12 metų karo Ukrainoje ir beveik 4 metų plataus masto įsiveržimo tapo aišku, kad V. Putinas niekada nepriims tokio sprendimo. Nepaisant visos Vakarų pagalbos Ukrainai, V. Putinas vis dar siekia savo galutinio tikslo – Kyjivo ir Maskvos suvienijimo ir Ukrainos užkariavimo.
„V. Putinas yra persmelktas konspiracinių teorijų, istorijos neišmanymo ir apsėstas minčių dėl savo palikimo, tad jis pasirengęs patirti bet kokius nuostolius, kad įgyvendintų savo tikslą užgrobti Ukrainą sau ir grąžinti Rusijai didžiosios valstybės statusą, kurio, jo nuomone, ji nusipelno“, – rašo „Foreign Policy“.
Kaip vieną iš V. Putino tokio požiūrio įrodymų žurnalistai primena jo susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tuomet Kremliaus diktatorius atmetė Baltųjų rūmų vadovo pasiūlymus, kurie, be kita ko, apėmė Rusijos kontrolės Kryme pripažinimą ir Rusijai suteiktą kontrolę Donbase. Vietoj to V. Putinas pradėjo dar vieną istorinę tiradą apie Ukrainos ir Rusijos „brolystę“, tuo supykdydamas D. Trumpą ir sužlugdydamas derybas.
Žurnalistai pažymi, kad toks V. Putino įsitikinimas yra tragedija Ukrainai. Tačiau tuo pačiu metu tai atveria naujas galimybes ir leidžia pasiekti sėkmę ne tik kare su Rusijos Federacija, bet ir galutinai įveikiant Rusijos revanšizmą.
Šiuo metu Rusijos ekonomika juda jei ne link visiško žlugimo, tai link stagnacijos. Maskva šiame kare prarado daugiau karių nei visuose kituose konfliktuose nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Be to, Rusija stebi savo geopolitinės padėties tarptautinėje arenoje žlugimą.
V. Putino sprendimas sunaikinti Rusijos Federacijos, kaip geopolitinės jėgos vaidmenį, tapo dovana Vakarams. Tačiau tai rodo, kad V. Putinas neturi kito pasirinkimo, kaip tik galutinė sėkmė. Todėl Vakarai turi pakeisti savo strategiją, atsisakydami minties, kad kokia nors kaina privers V. Putiną sustoti.
„Deja, visa tai yra realybė, su kuria turime susitaikyti. Laikas atsisakyti minties, kad V. Putiną galima įtikinti, ir pripažinti, kad tiesiog reikia palaukti, kol jis pasitrauks. Toks strategijos pakeitimas ne tik pripažins realybę, bet ir padės paspartinti galutinę Ukrainos ir netgi, galiausiai, Rusijos demokratijos pergalę. Tai kainuos vis daugiau, bet tai bus verta“, – priduria „Foreign Policy“.
Derybos su Rusija: svarbios naujienos
Anksčiau Kremlius pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis tik tada, kai „Rusija pasieks užsibrėžtus tikslus“. Taip pat buvo pareikšta, kad Rusija tariamai lieka atvira diplomatijai, ir kaltintos kitos šalys, kad derybos buvo sustabdytos.
Tuo tarpu buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau pareiškė, kad vienintelis būdas užbaigti karą Ukrainoje – įtikinti V. Putiną, kad jis neturi šansų laimėti.