Pasak jos, šis atvejis tapo vienu iš ryškiausių pavyzdžių, kaip privatūs interesai ir korupcijos rizika persipina su valstybės gynybos užsakymais.
Konkursas dėl milijardinio užsakymo
Žurnalistės teigimu, žiemą Valstybinis logistikos operatorius (VLO) paskelbė konkursą dėl 75 tūkst. neperšaunamų liemenių pirkimo, kurio vertė siekė 1,6 mlrd. grivinų.
Konkursą laimėjo nežinoma įmonė „Forteca zashchity“, pasiūliusi mažiausią kainą.
Tačiau sutartis su ja nebuvo pasirašyta – įmonė neturėjo licencijos prekybai gynybos produktais.
„Tokias licencijas turėjo keli Ukrainos gamintojai. Tačiau vietoj to, kad būtų paremta vietinė pramonė, konkursas buvo atšauktas, nes buvo siekiama patenkinti Mindyčiaus interesus“, – aiškino T. Nikolaenko.
Naujas konkursas – tos pačios klaidos
Po mėnesio buvo paskelbtas naujas, mažesnis konkursas – dėl 200 mln. grivinų.
Jį laimėjo kita, taip pat nežinoma bendrovė, įsteigta vos dvi dienos prieš konkursą. Ji pateikė identišką neperšaunamos liemenės pavyzdį, kaip ir „Forteca zashchity“.
„Kas buvo toliau? Viskas logiška. Įmonė nesugebėjo įvykdyti pirmųjų tiekimo etapų – į Ukrainą atvyko ne Izraelio šarvai, o prastos kokybės kiniška produkcija, kuri buvo skylėta ir netinkamai siūta“, – sakė žurnalistė.
Spaudimas ir vilkinimas
Nikolaenko tvirtina, kad DOT (Gynybos operatoriaus tarnyba) nenutraukė sutarties, nepaisant daugybės pažeidimų.
„Kiekviename susitikime su DOT aš rėkiau, klausiau, kada jie nutrauks šią sutartį. Bet jie laikėsi įsikibę. Dabar aišku, kodėl – net gynybos ministras bijojo ignoruoti Mindyčių“, – pasakojo ji.
Galų gale sutartis buvo nutraukta paskutinę dieną, o valstybė pinigų už liemenes nesumokėjo.
Tyrimas ir pasekmės
Pasak žurnalistės, „šarvuotų liemenių byla“ tapo pagrindiniu Nepriklausomos antikorupcinės komisijos (NAKO) tyrimo objektu, analizuojant korupcijos rizikas gynybos užsakymuose.
„Ten yra daug tokių pat ‘nuobodžių’ dalykų, ne apie pavardes. Bet būtent tie niuansai lemia, ar sistema bus skaidri“, – pabrėžė T. Nikolaenko.
Platesnis kontekstas: šarvų tiekimo krizė
Anksčiau ta pati žurnalistė rašė, kad ilgą laiką šarvų rinkos lyderė Ukrainoje buvo įmonė „TEMP-3000“, nuolat siūliusi mažiausias kainas ir laimėdavusi konkursus.
Tačiau 2024 m. pabaigoje rinkoje netikėtai atsirado „Fortetsia zashchity“ – su vos 500 grivinų įstatiniu kapitalu.
Ji deklaravo bendradarbiavimą su Izraelio „Masada Armour Soy“, tačiau neturėjo licencijos gaminti ar prekiauti apsaugos priemonėmis.
Dėl to DOT atšaukė konkursą, o Ukrainos kariuomenė liko be būtinų neperšaunamų liemenių.
Jei 2024 m. pradžioje poreikis siekė 80 tūkst. liemenių, tai 2025 m. pradžioje išaugo iki 150 tūkst., o 3 mlrd. grivinų, skirtų pirkimui, taip ir liko nepanaudoti.
Byla prieš Umerovą
2025 m. sausį NABU pradėjo baudžiamąją bylą prieš gynybos ministrą Rustamą Umerovą dėl galimo piktnaudžiavimo valdžia.
Žiniasklaida nurodė, kad priežastimi tapo atsisakymas pratęsti sutartį su Gynybos pirkimų agentūros (GPA) vadove Marina Bezrukova ir dviejų stebėtojų tarybos narių – Taraso Chmuto bei Jurijaus Dzigyros – atšaukimas.
Faktai trumpai
Spaudimas ministrui: žurnalistės duomenimis, Mindyčius bandė paveikti Umerovą, kad būtų sudaryta sutartis su jo proteguota įmone.
Konkursų vertė: bendra suma viršijo 1,8 mlrd. grivinų.
Kokybės problema: vietoje Izraelio liemenių atgabenta prasta kiniška produkcija.
Rezultatas: sutartis nutraukta, valstybė nesumokėjo, tačiau kariuomenė liko be reikalingos įrangos.
NAKO ir NABU tiria galimą korupciją bei spaudimą valstybės pareigūnams.