Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimus ir Rinkliavų įstatymo papildymą, jais siekiama nustatyti, kad už savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos suteikimą būtų mokamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis. Už balsavo 59, prieš – 13, o susilaikė – 17 parlamentarų.
Seimo nariai taip pat nusprendė šį klausimą toliau svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Pakeitimų iniciatorių teigimu, šiuo metu savivaldybės neturi įstatyminės prievolės statyti kolumbariumus, todėl jų įrengimas priklauso tik nuo savivaldybių iniciatyvos ir finansinių galimybių.
„Kolumbariumų statybai reikalingos lėšos, o jų finansavimas iš savivaldybių biudžeto be papildomo pajamų šaltinio gali būti sudėtingas. Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokesčio įvedimas leistų savivaldybėms užtikrinti, kad investicijos į šiuos statinius atsipirktų ir būtų galima planuoti ilgalaikę infrastruktūros plėtrą“, – rašoma įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte.
Nurodoma, kad dabartinis reguliavimas numato neatlygintiną kolumbariumo nišų suteikimą, tačiau savivaldybėms trūksta finansinių paskatų investuoti į tokius statinius.
Įstatyme nustačius galimybę savivaldybių taryboms nustatyti atitinkamo dydžio mokestį, atsirastų mechanizmas, leidžiantis kompensuoti investicijas ir skatinti jų plėtrą, o tuo pačiu būtų užtikrinta didesnė laidojimo alternatyvų pasiūla.
Įstatymo pakeitimų aiškinamasis raštas
„Tradicinis laidojimo būdas (kapavietėse) reikalauja vis daugiau vietos, o miestuose ir tankiai apgyvendintose teritorijose kapinių plėtra tampa sudėtinga arba net neįmanoma. Kolumbariumai leistų gerokai efektyviau panaudoti turimą erdvę ir sumažinti poreikį steigti naujas kapines“, – aiškino pakeitimų iniciatoriai.
Siūloma, kad vienkartinis mokestis įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Apmokestinti numirėlius – gėdinga
Minimiems pakeitimams nepritariančio socialdemokrato S. Luščiko manymu siūlymas apmokestinti numirėlius yra gėdingas, o valstybė vietoje mokesčio įvedimo turėtų padėti žmonėms.
„Šiauliai įrengė naujas kapines, jiems viską sutvarkyti kainavo milijonus. Plius kiekvienas rajonas turi turėti žemės sklypą, kurį gauti sunku – niekas nenori, kad šalia jų būtų kapinės. Tai yra skaudi tema. O jei mirus žmogui mes dar mokestį uždėsime?
Suprantu, kad skundžiasi kiti rajonų merai. Tą girdėjau, kad „nebėra pas mus vietų, iš savo pinigų statome“. Tai kiek tas žmogus gyvenime sumoka mokesčių? Gal jau, atsiprašau už žodį, numirėlio nebereikia apmokestinti? Gal žmogus jau nusipelnė ramybės?“, – „Delfi“ sakė S. Luščikas.
Jo manymu, reikėtų rasti kitokį finansavimo šaltinį, nes dabar siūlomas mokestis – lengviausias kelias.
„Mokestį priimti yra pats paprasčiausias būdas – uždedi mokestį ir viskas“, – kalbėjo parlamentaras.
S. Luščikas yra vienas iš dviejų socialdemokratų, balsavusių prieš įstatymo projektą, kartu jo nepalaikė ir bendrapartietis Vytautas Grubliauskas.
Manau, kad toks mokestis ne tik nereikalingas, bet apie jį net nereikėjo ir kalbėti. Pats esu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir projekto nepalaikysiu.
S. Luščikas
„Galiu pasakyti, kad niekas nebuvo išdiskutuota – atėjom, balsuojam ir viskas. O koks mokestis, kas, kaip? Aš buvau persiskaitęs, žinojau ir laukiau to klausimo“, – nurodė pašnekovas.
Seime prieš pakeitimus po pateikimo balsavo ir šeši „Nemuno aušros“ bei trys LVŽS nariai, taip pat konservatorius Jurgis Razma ir mišrioje grupėje esantis parlamentaras Viktoras Fiodorovas.
Toks mokestis Lietuvoje – ne naujiena
Kartu su socialdemokrate Indre Kižiene įstatymo projektą inicijavo ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Tomas Tomilinas, kuris paaiškino, jog siūloma sistema Lietuvoje jau galiojo anksčiau ir dabar siekiama ją sugrąžinti.
„Toks modelis Lietuvoje galiojo daugybę metų ir niekam nekilo jokių problemų. Savivaldybės nustatydavo simbolinius mokesčius ir vystydavo kolumbariumų vietas. Dabar nustojo jų statyba, nes savivaldybėms nuo praėjusios kadencijos draudžiama imti net simbolinį vienkartinį mokestį“, – „Delfi“ sakė T. Tomilinas.
Jo teigimu, praėjusioje kadencijoje Seimas vienu balsu nubalsavo prieš tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės poziciją nepalaikyti pakeitimų.
Pasak parlamentaro, siūlomas įstatymas nedraudžia savivaldybei nustatyti nulio arba vieno euro mokestį: „Jei nori daryti žmonėms labdarą, tai viskas tvarkoje.“
T. Tomilinas aiškino, kad laidojimo vietų kūrimas yra savivaldybių atsakomybė ir šiuo metu galiojančios nuostatos kuria geresnes sąlygas būtent privačiam verslui.
„Valstybė to (laidojimo vietų kūrimo – „Delfi“) nefinansuoja, ji duoda pašalpas už mirusius ir viskas. Bet tuo pačiu valstybė uždraudė savivaldybėms nustatyti kokias nors tvarkas dėl apmokėjimo už kolumbariumą – tai reiškia, kad valstybė skatina privatų verslą, dega jam žalią šviesą imti didesnius pinigus iš žmonių“, – komentavo pašnekovas.
„Savivaldybės savivaldybei nelygu. Vilniuje gal ir netrūksta lėšų, bet ten ir taip privatus verslas karaliauja. Dabar dar yra ganėtinai turtingos kai kurios savivaldybės, bet tos katino dienos baigsis. Ne visada būna gerai. (…) Tendencija kokia? Statybos nustojo, o žmogui lieka variantas arba mokėti privačiam verslui didelius pinigus, arba neturėti šitos opcijos“, – dėstė jis.
Paprašytas įvertinti prieš projektą pasisakiusio S. Luščiko poziciją, demokratas buvo kategoriškas: „Šita pozicija yra neįsigilinusio žmogaus, kuris puikiai supranta, kad kalba nesąmonę, nes jei nepaskatinsi arba uždrausi viešajam sektoriui dalyvauti šioje rinkoje, reiškia, kad „numirėlio mokestis“ bus dar didesnis.“