Klausimą ministrei pirmininkei S.Gentvilas uždavė Seime vykusios Vyriausybės valandos metu.

„Gerbiama premjere, aš, kaip trečios kadencijos Seimo narys, visada registruoju pasiūlymus, kurie yra ne mano asmeninis interesas. Ir jūs, kaip pirmos kadencijos Seimo narė, prašau nei mano kolegų, nei kitų neįžeidinėti, jeigu jie atstovauja kažkokiai visuomenės grupei ir kažką registruoja.

Čia yra bazinis principas. Nieko mes nedarome dėl savęs, darome dėl kitų“, – tokį priekaištą pirmiausia išsakė liberalas.

Tuomet perėjo prie savo pastebėjimų apie situaciją dėl vilkikų ir jų vairuotojų.

„Lietuvos vežėjai, kurie yra įstrigę, jie neprekiauja nei su Rusija, nei Baltarusija. Jie važiuoja iš Kazachstano per Baltijos šalis, per Baltarusiją kartu su visu srautu. Jie šiandien yra paimti įkaitais. Jūs nusikalbate sakydama, kad jie – prekyboje su Baltarusija. Jie paimti gyvais įkaitais.

Vakar į Ekonomikos komitetą nepakviesta nei viena asociacija, šiandien į Liberalų sąjūdžio frakciją neateina nei vienas Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos atstovas. Dialogas su Lietuvos vežėjais nevyksta“, – kritikavo S.Gentvilas.

Liberalas pareiškė, kad susidaro įspūdis, jog Lietuvos užsienio politikos kryptis šiuo metu diktuoja „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

„Premjere, man atrodo, R.Žemaitaitis yra teisus. Jis valdo Lietuvos užsienio reikalų politiką ir sako – jūs per mažai kalbate su Baltarusija. Ir staiga jūs patenkate į situaciją, kai turite ir privalote derėtis su Baltarusija. Ar tai nėra dirbtinai sukelta situacija, kai jūs neapgalvojote kelių sprendimų į priekį?

Ir jūs vykdote R.Žemaitaičio mintį pradėti faktines derybas su Baltarusijos režimu“, – konstatavo jis.

Premjerė tokias kalbas pavadino „absoliučia nesąmone“.

„Norėčiau padėkoti, bet negaliu, nes kalbate absoliučias nesąmones. Nėra net minties – prie ko čia kalbėjimas, nekalbėjimas ir derybos. Mes kalbame apie saugumą. Visi žinome, kas yra hibridinė ataka. Jūsų valdančioji dauguma jau su tuo susidūrė – vykdėte ir žmonių apgręžimą, buvo ir tam tikrų jautrių, nehumanitariškų, žmogaus teisių neatitinkančių veiksmų, bet tada reikėjo taip kovoti“, – priminė I.Ruginienė.

Ministrė pirmininkė nurodė, kad Lietuvos vežėjų įmonės, kurioms priklauso Baltarusijoje strigę vilkikai, nuo 2021 metų buvo nuolatos perspėjamos apie reisų vykdymo į kaimyninę valstybę rizikas, tačiau jas ignoravo.

„Šiai dienai turime hibridinę ataką ir jai turi būti duotas atsakas. Vežėjai buvo perspėti ir ne vieną kartą, ir viešai apie tai kalbėjome, kad sienos bus uždarytos. Jeigu ateis rytoj karas, irgi laikysime sienas atidarytas? (…)

2021 metais Užsienio reikalų ministerija perspėjo kiekvieną, kas kerta sieną su Baltarusija, kad yra rizikų, ir didelių – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ir tas rizikas reikia įsivertinti“, – atsakė I.Ruginienė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vežėjai skundžiasi jokių įspėjimų apie sienos uždarymą iš Vyriausybės negirdėję.

„Ar jums neatrodo, kad jūsų Vyriausybė ir jūs asmeniškai nuolat siunčiate labai prieštaringus signalus visų sričių atstovams? Kaip jūsų siunčiamus signalus reikėtų interpretuoti?“ – klausė V.Čmilytė-Nielsen.

„Jau aiškesnės žinutės siuntimo, neįsivaizduoju, kaip dar galima ją pasiųsti. Jeigu prisimintume visą procesą, jis tęsiasi jau kelias savaites. Nuo pat pirmų dienų, kai susidūrėme su hibridine ataka, mes aiškiai įvardijome, kad tai yra hibridinė ataka, kokius veiksmus darome, kaip yra dirbama su oro uostu“, – aiškino I.Ruginienė.

„Per tas dvi savaites aiškiai komunikavome, kad jeigu hibridinė ataka nesiliaus, siena bus uždaryta ilgam laikui. (…) Kiekviena įmonė, dirbanti su Baltarusija ar jai prijaučiančiomis šalimis, turi įsivertinti riziką. Kai tu darai verslą su Rusija arba Baltarusija, yra tam tikrų rizikų.

Jeigu šiandien mes priimsime sprendimą atidaryti sienas, nereiškia, kad rytoj ir poryt grėsmė vėl neateis ir nereikės vėl priimti to paties sprendimo. Šalies saugumas yra pirmas prioritetas“, – teigė premjerė.

Po pasakymo, kad Lietuvos vežėjai, kurie įstrigo Baltarusijoje, dirba su šia šalimi arba Rusija, liberalas Eugenijus Gentvilas paragino Vyriausybės vadovę išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų, paneigti savo žodžius ir atsiprašyti.

I.Ruginienė sulaukė pašaipaus komentaro ir dėl savo pasisakymo, kad prireikus sienas su Baltarusija pažadėjo uždaryti ir Latvija bei Estija. Pastaroji su Baltarusija sienos apskritai neturi.