Rusijos centrinis bankas pranešė, kad spalį rusai padvigubino užsienio valiutos pirkimus.
Per mėnesį jie biržoje ir iš bankų nupirko už 158,6 mlrd. rublių (apie 1,74 mlrd. eurų) daugiau nei pardavė.
Rugsėjį grynieji pirkimai iš viso siekė 86,6 mlrd. rublių (apie 0,95 mlrd. eurų), o sausio–rugsėjo mėnesiais vidutiniškai per mėnesį buvo perkama po 84,4 mlrd. rublių (apie 0,93 mlrd. eurų).
Išaugo paklausa
Centrinis bankas tai aiškina „vienkartiniais veiksniais“: pirkimų šuolis „pastebėtas tarp riboto skaičiaus asmenų, investavusių į indėlius užsienio valiuta“.
Šių indėlių paklausa taip pat gerokai išaugo – per mėnesį investicijos į juos siekė 234,5 mlrd. rublių (apie 2,58 mlrd. eurų).
Palyginimui, per ankstesnius devynis mėnesius rusai prie savo indėlių ir sąskaitų užsienio valiuta pridėjo vos 60,7 mlrd. rublių (apie 0,67 mlrd. eurų).
„Riboto rato“ žmonių susidomėjimą tokiomis sumomis, pasak kai kurių analitikų, galėjo paskatinti naujas geopolitinės įtampos etapas po suplanuoto, bet atšaukto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimo.
Kaip rašė 15min, spalio 16 d. jie kalbėjosi telefonu ir susitarė susitikti Budapešte, o tai suteikė vilčių dėl karo pabaigos.
Tačiau jau spalio 22 d. D.Trumpas paskelbė apie susitikimo atšaukimą.
Vietoj susitikimo – sankcijos
Vietoj susitikimo JAV paskelbė pirmąsias naujosios D.Trumpo kadencijos sankcijas – tarp jų ir dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ bei „Lukoil“.
Rusų investavimas į užsienio valiutą spalio mėnesį buvo didžiausias nuo 2023 m. gruodžio.
Iš viso šiemet rusai įsigijo užsienio valiutos už 918 mlrd. rublių (apie 10,1 mlrd. eurų).
Tai 1,2 karto mažiau nei per 2024 m. sausio–spalio laikotarpį, tačiau skirtumas mažėja – iki pirmųjų devynių mėnesių pabaigos jis siekė beveik 1,5 karto.
Populiarumas – sumenko
Tačiau pastaraisiais metais užsienio valiutos indėlių populiarumas tarp rusų smarkiai sumenko.
Tradiciniai doleris ir euras tapo „toksiški“ – dėl sankcijų daugelis bankų jų nebegali priimti, o juanis taip ir netapo patrauklus.
Namų ūkių indėlių, denominuotų užsienio valiuta, dalis, kuri iki karo sudarė apie 20 proc., šiemet sumažėjo iki 5 proc.
Turtingesni gyventojai, siekdami apsaugoti santaupas nuo rublio nuvertėjimo, ėmė pirkti vadinamąsias kvazivaliutines obligacijas – jos denominuotos rubliais, tačiau sumos susietos su doleriu ar kita valiuta.
Spalį tokių investicijų suma, Centrinio banko duomenimis, smuko iki 14 mlrd. rublių (apie 0,15 mlrd. eurų), kai ankstesniais mėnesiais vidutiniškai siekdavo apie 37 mlrd. rublių (apie 0,41 mlrd. eurų).
Be to, spalį sumažėjo ir paklausa kitiems akcijų rinkos instrumentams. Rusai įsigijo maždaug perpus mažiau vertybinių popierių nei įprastai.