Nepatenkinta pavaldžios Nacionalinės sporto agentūros (NSA) veikla, ministerija ruošia naują pertvarką.
Vos prieš trejus metus įkurtą įstaigą ketinama jungti su šiuo metu vegetuojančia Nacionaline sporto taryba – patariamąjį balsą turinčia institucija, formuojama daugiausia iš visuomenininkų.
Ko siekiama tokiu lydiniu? Iniciatoriai dievagojasi, kad ne tik dar konservatorių vadovautos Vyriausybės į postą paskirto NSA direktoriaus Mindaugo Špoko galvos.
Tačiau tarp ŠMSM argumentų pažertas glėbys mįslingų frazių.
Pirmas ministerijos vadovų kartojamas burtažodis – atliktas planinis auditas.
Jo išvados nėra viešinamos. Visuomenei lieka nežinoma, kiek ir kokių pastabų NSA turėjo auditoriai. Tai neminima ir ketvirtadienį užregistruotų reformai reikalingų teisės aktų projektų aiškinamajame rašte.
Antras burtažodis – Europos Sąjungos teisė. Šį mėnesį susitikimuose su opozicinėmis Seimo frakcijomis ministrė Raminta Popovienė minėjo „direktyvas, pagal kurias reikėtų įtraukti daugiau nevyriausybinių organizacijų į sprendimų priėmimą“.
Bet nėra jokios ES direktyvos, susijusios su sporto sektoriaus valdymu. Ir negali būti, kadangi ši sritis palikta nacionaliniam reguliavimui. Briuselis apskritai nesikiša į sporto politiką – neskaitant kelių iniciatyvų kaip „Erasmus+„ programa, Europos sporto savaitė.
Savo ruožtu, viceministras Giedrius Grybauskas reformą sieja su vadinamuoju Europos sporto modeliu. 2021 metais ES Taryba priėmė rezoliuciją dėl pagrindinių jo požymių.
Tai tėra deklaratyvaus pobūdžio dokumentas, kuriuo nesiekiama jokių teisinių padarinių. Be to, minėtoje rezoliucijoje kalbama vien apie tokias abstrakcijas kaip bendros sporto vertybės, asociacijų laisvė, savanorystė, akcentuojama atvira lygų sistema. Nėra nė vieno punkto, skirto konkrečiai nacionaliniams sporto valdymo modeliams.
Trečias burtažodis – prezidentas Gitanas Nausėda.