„Coface“ ekspertų vertinimu, VRE ekonomika perėjo į lėto, bet stabilaus augimo etapą – 2024 m. BVP padidėjo apie 2 proc., kai pernai siekė 1,5 proc., o infliacija sumažėjo nuo 10 proc. iki maždaug 3 proc., sudarydama sąlygas švelnesnei pinigų politikai ir verslo atsigavimui. Didžiausių VRE įmonių pelningumą ribojo didėjančios darbo sąnaudos, o grynojo pelno marža sumažėjo nuo 4 proc. iki 3,2 proc..
Baltijos šalių ekonomikos raida skyrėsi: Lietuva 2024 m. pasiekė 2,8 proc. BVP augimą, Latvijoje ekonomika smuko 0,4 proc., o Estijoje – 0,1 proc.. Visose trijose valstybėse nedarbo lygis siekė apie 7 proc., o infliacija mažėjo, palyginti su ankstesniais metais.
Mindaugo Valskio, „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktoriaus teigimu, nepaisant iššūkių, geopolitinės įtampos ir nesibaigiančių pokyčių tarptautinėje prekyboje, Baltijos šalys pademonstravo gebėjimą išlaikyti stabilumą.
„Nors vartojimo atsigavimas ir ES finansuojamos investicijos palaikė ūkio aktyvumą, išoriniai veiksniai, tokie kaip Vokietijos ekonomikos sąstingis, geopolitinė įtampa bei pasaulinės prekybos trikdžiai toliau kėlė riziką tiek VRE, tiek Baltijos šalių verslui“, – sako M. Valskys. Pasak jo, ateinančiais metais tikimasi atsargaus, bet nuoseklaus augimo, kurį palaikys investicijos į skaitmenizavimą ir žaliąją pertvarką.
VRE regione pirmauja energetikos, automobilių ir mažmenos lyderiai
Į „Coface VRE TOP 500“ reitingo dešimtuką šiemet pateko didžiausios regiono įmonės, atspindinčios Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos įvairovę.
Pirmoje vietoje – Lenkijos energetikos koncernas „Orlen S.A.“, nors jo apyvarta per metus krito –21 proc. iki 69,0 mlrd. Eur.
Į antrą vietą pateko Čekijos automobilių gamintoja „Škoda Auto A.S.“ su 24,4 mlrd. Eur (+6 proc.), į trečią – Lenkijos prekybos bendrovė „Jeronimo Martins Polska S.A.“, kurios pajamos augo 4 proc. iki 23,9 mlrd. Eur.
Toliau rikiuojasi Vengrijos chemijos pramonės milžinė „MOL Nyrt.“ (4 vieta, 22,3 mlrd. Eur, –4 proc.), Lenkijos „Totalizator Sportowy Sp. Z O.O.“ (5 vieta, 16,1 mlrd. Eur, +32 proc.) ir komunalinių paslaugų bendrovė „PGE Polska Grupa Energetyczna S.A.“ (6 vieta, 15,1 mlrd. Eur, –33 proc.).
Pirmąjį dešimtuką papildo „Volkswagen Slovakia A.S.“ (7 vieta, 12,5 mlrd. Eur, +6 proc.), Vengrijos komunalinių paslaugų įmonė „MVM Zrt.“ (8 vieta, 11,0 mlrd. Eur, –17 proc.), Lenkijos „Lidl Sp. Z.O.O Sp.K.“ (9 vieta, 9,7 mlrd. Eur, +9 proc.) ir Vengrijos „Audi Hungaria Zrt.“ (10 vieta, 8,6 mlrd. Eur, –5 proc.).
Lietuva Baltijos šalyse išsiskiria stabiliu augimu ir prekybos sektoriaus lyderyste
Lietuvai šiemet atstovauja 25 bendrovės, keturiomis daugiau nei pernai.
Pirmoje vietoje tarp Lietuvos įmonių – „Vilniaus prekyba“ (13 vieta regione, 8,02 mlrd. Eur, +5 proc.), po jos seka „Maxima grupė“ (20 vieta, 6,1 mlrd. Eur, +4 proc.) ir „Orlen Lietuva“ (24 vieta, 5,9 mlrd. Eur, –9 proc.).
Tarp kitų į reitingą patekusių Lietuvos bendrovių:
-
„Ignitis grupė“ (120 vieta, 2,3 mlrd. Eur, –10 proc.);
-
„Maxima LT“ (126 vieta, 2,2 mlrd. Eur, +3 proc.);
-
„Euroapotheca“ (183 vieta, 1,7 mlrd. Eur, +4 proc.);
-
„Sanitex“ (186 vieta, 1,7 mlrd. Eur, +10 proc.);
-
„Darius Zubas Holding“ (187 vieta, 1,6 mlrd. Eur, –24 proc.);
-
„Akola Group“ (202 vieta, 1,5 mlrd. Eur, –25 proc.);
-
„Willgrow“ (212 vieta, 1,5 mlrd. Eur, –17 proc.).
„Coface VRE TOP 500“ apibendrinime atskiro dėmesio sulaukė „Vilniaus prekyba“, per metus reitinge pakilusi iš 17 į 13 vietą, ir pademonstravusi strateginę plėtrą, elektroninės prekybos integraciją bei tiekimo grandinių optimizavimą.
M. Valskys atkreipia dėmesį, kad reitinge esančių mažmeninės prekybos sektoriaus žaidėjų augimas atspindi viso mažmeninės prekybos sektoriaus augimą šalyje 2024 m., kuris siekė 4,7 proc.
„Šis augimas, nors ir negalėtų būti pavadintas labai dideliu, yra reikšmingas, lyginant su šalies 2,6 proc. BVP augimu pernai – tai rodo svarbų vidaus vartojimo indėlį į ekonomikos augimą“, – pastebi „Coface“ ekspertas.
Toliau „Coface“ reitinge rikiuojasi dar 15 Lietuvos įmonių:
-
„Ignitis“ (257 vieta, 1,2 mlrd. Eur, –26 proc.);
-
„Viada LT“ (259 vieta, 1,2 mlrd. Eur, +4 proc.);
-
„Kesko Senukai Lithuania“ (261 vieta, 1,2 mlrd. Eur, 0 proc.);
-
„Koncernas Achemos grupė“ (350 vieta, 956 mln. Eur, –10 proc.);
-
„IKI Lietuva“ (364 vieta, 935 mln. Eur, 5 proc.);
-
„Circle K Lietuva“ (381 vieta, 894 mln. Eur, –22 proc.);
-
„Lidl Lietuva“ (382 vieta, 889 mln. Eur, +2 proc.);
-
„MG Grupė“ (393 vieta, 869 mln. Eur, 2 proc.);
-
„Norfos mažmena“ (395 vieta, 866 mln. Eur, +11 proc.);
-
„ACME grupė“ (417 vieta, 811 mln. Eur, +1 proc.);
-
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ (435 vieta, 790 mln. Eur, –4 proc.);
-
„Rivona“ (458 vieta, 753 mln. Eur, +10 proc.);
-
„Linas Agro“ (471 vieta, 740 mln. Eur, –37 proc.);
-
„Vinted“ (472 vieta, 740 mln. Eur, +31 proc.);
-
„Tesonet Global“ (497 vieta, 715 mln. Eur, +31 proc.).
„Beveik trečdaliu apyvartą padidinusių lietuviško kapitalo IT bendrovių „Vinted“ ir „Tesonet Global“ patekimas į reitingą yra geras pavyzdys, kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės gali sėkmingai plėsti veiklą užsienio rinkose ir augti, pasitelkdamos inovacijas bei technologinį pajėgumą.
Esame tikri, kad artimiausioje ateityje reitinge matysime daugiau technologijų sektoriaus įmonių, – teigia M. Valskys. – Į naujausią sąrašą pateko ir „Rivona“, kuri taip pat nuosekliai didino apyvartą ir „priaugo“ iki sąraše esančių įmonių dydžio. TOP 500 reitinge atsiradusį didesnį Lietuvos įmonių skaičių galima sieti ir su stabiliais Lietuvos ekonomikos augimo rodikliais, kurie pastaraisiais metais buvo geriausi tarp trijų Baltijos valstybių.“
Latvijoje – nuosaikus paslaugų sektoriaus augimas, Estijos – inovacijų pergalė
Kaip ir pernai, naujausiame TOP 500 reitinge savo pozicijas išlaikė 5 Latvijos bendrovės. Aukščiausiai įvertinta „Latvenergo“ (175 vieta, 1,7 mlrd. Eur, –16 proc.), po jos – „Rimi Latvia“ (287 vieta, 1,13 mlrd. Eur, +5 proc.), „Maxima Latvija“ (294 vieta, 1,1 mlrd. Eur, +3 proc.), „ELKO Grupa“ (309 vieta, 1,06 mlrd. Eur, 0 proc.) ir „Air Baltic Corporation“ (467 vieta, 746 mln. Eur, +12 proc.).
Iš Estijos į reitingą pateko 9 įmonės. Geriausiai pasirodė „Bolt Technology“, pakilusi į 147 vietą ir padidinusi apyvartą 17 proc. iki 1,99 mlrd. Eur.
Toliau rikiuojasi „Eesti Energia“ (165 vieta, 1,79 mlrd. Eur, –6 proc.), „Infortar“ (226 vieta, 1,37 mlrd. Eur, +26 proc.), „NG Investeeringud“ (284 vieta, 1,13 mlrd. Eur, 0 proc.), „Bolt Operations“ (288 vieta, 1,12 mlrd. Eur, +15 proc.), „Elenger Grupp“ (342 vieta, 978 mln. Eur, –4 proc.), „TKM Grupp“ (355 vieta, 945 mln. Eur, 0 proc.), „Tavid“ (422 vieta, 805 mln. Eur, +49 proc.) ir „Tallink Grupp“ (437 vieta, 786 mln. Eur, –6 proc.).
Pagal didžiausių VRE įmonių skaičių pirmauja Lenkija, o Lietuva ir Slovakija pasidalino 6–7 vietas
2024 m. „Coface VRE TOP 500“ reitingas atskleidžia aiškią Vidurio ir Rytų Europos šalių verslo struktūrą pagal įmonių skaičių ir jų generuojamą apyvartą.
Reitingo viršūnėje išlieka Lenkija, turinti net 178 bendroves, kurių bendra apyvarta siekia 480,9 mlrd. Eur – tai daugiau nei visų kitų šalių kartu sudėjus.
Antroje vietoje – Čekija su 71 įmone ir 153,8 mlrd. Eur apyvarta, o Vengrija užima trečią vietą – 61 įmonė sugeneravo 131,9 mlrd. Eur. Toliau eina Rumunija, kurios 56 įmonės pasiekė 100,5 mlrd. Eur apyvartą, bei Bulgarija su 27 bendrovėmis ir 38,6 mlrd. Eur rezultatu.
Slovakija ir Lietuva dalinasi šeštą–septintą pozicijas, turėdamos po 25 įmones, tačiau pagal apyvartą Lietuva nusileidžia – 46,0 mlrd. Eur, kai Slovakijos įmonės sugeneravo 59,1 mlrd. Eur. Serbija (15 įmonių, 21,0 mlrd. Eur), Kroatija (15 įmonių, 20,4 mlrd. Eur) ir Slovėnija (12 įmonių, 22,2 mlrd. Eur) sudaro vidurinį reitingo segmentą.
Tuo tarpu Estija su 9 įmonėmis pasiekė 12,0 mlrd. Eur, o Latvija, turinti 5 bendroves, sugeneravo 5,7 mlrd. Eur apyvartą.
„Nors pelningumo skirtumai tarp šalių išlieka reikšmingi, naujausias „Coface“ reitingas parodė, kad didžiausi pelnai buvo fiksuoti Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje – šių šalių įmonės generuoja didžiausią grynojo pelno dalį visame regione, – reziumuoja M. Valskys. – Baltijos valstybės pasižymi palyginti mažesniu, tačiau stabilesniu pelningumu, rodančiu jų ekonominį atsparumą ir gebėjimą išlaikyti tvarų augimą.“
Septynioliktą kartą „Coface“ parengtas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių reitingas įtraukė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slovėnijos įmones, kurių 2024 metų apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. Eur. Į šį sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo, lizingo įmonės ir brokeriai. Į reitingą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. „Coface“ sudarytame VRE TOP–500 reitinge įvertintos ne tik įmonių pajamos, bet ir grynasis pelnas, darbuotojų skaičius ir kiti rodikliai.