Simptomai, įspėjantys apie ligą
R. Petručio teigimu, lėtinės veninės ligos simptomai yra labai įvairūs ir gali neigiamai veikti gyvenimo kokybę. Pasak jo, simptomų daugėja su amžiumi, jie dažnesni moterims. Taip pat pridūrė, kad, be šių rizikos veiksnių, įtakos dar gali turėti nutukimas, ilgas stovėjimas, paveldimumas, nėštumas.
„Pacientai gali skųstis kojų sunkumu, nuovargiu, kojų tinimo jausmu, blauzdos odos niežuliu, naktiniu mėšlungiu, pulsavimu, deginimu, skausmingumu kojose. Simptomai pasunkėja ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus.
Šie nusiskundimai dažnai nesusiję su varikozės dydžiu, jie gali būti pakankamai išreikšti, kai dar nėra jokių klinikinių varikozės požymių, arba jie gali būti nežymūs, kai yra pakankamai ryški varikozė, atsiradę blauzdos odos pakitimai ar netgi blauzdos trofinė opa“, – paaiškino kraujagyslių chirurgas.
Diagnozuoja įvairaus amžiaus žmonėms
Lėtinis veninis nepakankamumas, kaip sakė R. Petrutis, diagnozuojamas įvairaus amžiaus žmonėms: „Laikui einant liga progresuoja, kojose daugėja smulkių kapiliarinių venų išsiplėtimų, kurie sukelia kosmetines problemas, daugėja iškilusių, išsiplėtusių varikozinių venų, atsiranda blauzdos odos patamsėjimas, paraudimas, patinimas, bėrimas, gali atsirasti opa.
Dėl padidėjusio veninio slėgio, traumavimo, blauzdos vena gali plyšti, kraujuoti. Kraujavimas gali būti gana didelis, pavojingas. Išsiplėtusiose venose gali atsirasti uždegimas – tromboflebitas.“
Paklaustas, ar tiesa, kad venų ligos vis dažniau diagnozuojamos ir jauniems žmonėms, kraujagyslių chirurgas sakė tokių duomenų neturintis, tačiau užsiminė, kad įdomi studija, parodžiusi, jog mokykliniame amžiuje nustatytas veninis refliuksas, nesukėlęs simptomų, per ketverius metus turi 30 proc. riziką atsirasti venų varikozei.
Kaip diagnozuojamos venų ligos?
R. Petrutis papasakojo, kaip diagnozuojamos ir gydomos venų ligos. Pasak jo, diagnozuojant venų ligas reikia vertinti, ar nėra kitų gretutinių susirgimų, turinčių panašią simptomatiką į lėtinį veninį nepakankamumą:
„Žinome, kad kojų tinimą, skausmą gali sukelti daugybė ligų, pavyzdžiui, arterinė, ortopedinė, reumatologinė ar neurologinė patologija. Sunkumo, patinimo, deginimo, niežulio ir gėlimo simptomai yra susiję su labiau pažengusia varikozės stadija.
Tokie simptomai kaip kojų nuovargis, mėšlungis ir neramių kojų sindromas yra mažiau būdingi širdies ir kraujagyslių ligoms.“
Gydytojo teigimu, diagnozuodami ligą kraujagyslių chirurgai vertina ne tik paviršinių venų kraujotaką, bet ir kojų giliųjų venų, dubens venų funkciją, arterinę kojų kraujotaką:
„Dažniausiai atliekamas kojų paviršinių, giliųjų, dubens venų ultragarsinis tyrimas, vertinamas veninis refliuksas, tiek paviršinėse, tiek giliosiose venose, giliųjų venų praeinamumas, įvertinamos perforuojančios šakos, venų anatomija, diametras, planuojamas gydymas. Esant reikalui atliekama venografija, venų kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, intraveninis ultragarsinis tyrimas.“
Gydymo metodų – ne vienas
Kojų venų ligoms gydyti, pasak kraujagyslių chirurgo, taikomi skirtingi gydymo metodai, priklausomai nuo patologijos:
„Gydymo tikslas – panaikinti veninį refliuksą, tai galima atlikti taikant paviršinių venų endoveninę terminę abliaciją vadinamuoju lazeriniu būdu. Veninės šakos šalinamos taikant miniflebektomiją, tai yra pašalinamos per įdūrimus ar 2–3 mm pjūvelius. Kartais reikia taikyti atvirą chirurginę operaciją ar šias procedūras kombinuoti.
Svarbu, kad būtų gebėjimas atlikti visas galimas intervencijas, tada būtų galimybė pritaikyti optimaliausią gydymo būdą. Smulkioms veninėms šakoms, kapiliarams naikinti taikoma skleroterapija.
Kompresinių kojinių nešiojimas gali palengvinti veninius simptomus, lėtinti veninės ligos progresavimą.
Pacientams, sergantiems simptomine lėtine venų liga, kuriems netaikomas intervencinis gydymas, kurie laukia intervencijos arba kuriems po intervencijos išlieka simptomai ir (arba) edema, reikėtų apsvarstyti gydymą venas veikiančiais vaistais, siekiant sumažinti venų simptomus ir edemą.“
Paneigė populiarius mitus
Paprašytas atsakyti, tiesa ar mitas yra teiginys, kad venų varikozės gydymas yra skausmingas ir neefektyvus, R. Petrutis paaiškino, kad endoveninį lazerinį venų šalinimą su miniflebektomija pagal Europos kraujagyslių chirurgų sąjungos gydymo gaires rekomenduojama atlikti naudojant vietinę nejautrą, kontroliuojant ultragarsu:
„Dėl to yra ne tik nuskausminama, bet ir toks gydymas leidžia gauti geresnius operacijos rezultatus, sukeliant operuojamų venų kompresiją, apsaugant aplinkinius audinius. Tai yra plačiai paplitęs, mažai skausmingas gydymo būdas, po jo pacientai iškart gali vaikščioti, anksčiau būti darbingi.
Per procedūrą pacientai jaučia kelis adatos dūrius ir leidžiamo nuskausminamojo vaisto tempimą, galimi tempimo jutimai šalinant venas, didesnis skausmingumas blokuojamas suleidžiant anestetiko.
Dėl gerų rezultatų, retų komplikacijų šis gydymo būdas tapo pirmu pasirinkimu. Gydymo tikslas – atlikti procedūrą taip, kad daugiau venos nesiplėstų. Tačiau reikia suprasti, kad šalinamos tik pakenktos venos, paliekant sveikas, kurios dėl audinių savybių ateityje turi galimybę plėstis.
Operacija atliekama taip, kad ši rizika būtų kuo mažesnė. Pastaruoju metu endoveninio lazerinio venų šalinimo operacijos metodika ištobulėjusi – naudojant naujos kartos lazerio zondus operaciją galima atlikti tobuliau, gauti geresnius rezultatus.“
Paklaustas, ką mano apie teiginį, kad išsiplėtusios venos yra tik estetinė problema, gydytojas sakė, kad šį mitą būtina paneigti: „Esant išsiplėtusioms venoms per šešerius metus kas penktam gali atsirasti blauzdos trofinė opa. Studijos duomenimis, per 13 metų stebėjimą trečdaliui tiriamųjų, turinčių varikozę, išsivystė blauzdos odos pakitimai, lėtinė venų liga suprogresavo 60 proc. tiriamųjų.“
Kodėl svarbu nenumoti ranka
Pasiteiravus, ką patartų žmonėms, kurie pastebi pakitimus kojose, bet numoja į tai ranka, kraujagyslių chirurgas R. Petrutis teigė, kad čia svarbu suprasti vieną dalyką – jog šie pakitimai progresuos lėtai.
„Dažnai žmonės prie jų pripranta, susitaiko, varikozė didėja. Pacientai neretai kreipiasi, kai jau atsiranda negrįžtamų odos-paodžio pakitimų ar atsiradus tromboflebitui, kraujavimui. Kuo anksčiau bus parenkamas gydymas profilaktinėmis priemonėmis, tuo anksčiau bus galima pristabdyti ligos progresavimą, palengvinti simptomus.
Esant mažesnei varikozei, esant mažiau pakitusiems aplinkiniams audiniams, galima tikėtis lengvesnės venų šalinimo intervencijos. Jei atsiranda tromboflebitas, skubus endoveninis lazerinis venų šalinimas netaikomas, pradžiai gydoma vaistais, kompresine terapija.
Taikant šiuolaikinį gydymą, geriau pradėti gydymą anksčiau, nei vaikščioti varikozės subjaurotomis kojomis“, – sakė gydytojas.
Paprasti, bet veiksmingi būdai sau padėti
Vienas svarbiausių klausimų, kuriuo užbaigėme ir savo pokalbį su gydytoju, – ar yra prevencinių priemonių, ką žmonės galėtų daryti kasdien, kad sumažintų venų ligų riziką arba pristabdytų jų progresavimą?
R. Petrutis pasidalijo, kas padeda gerinti veninį kraujo tekėjimą: „Vis dažniau tiriami fiziniai širdies ir kraujagyslių ligų gydymo metodai kaip papildomi arba alternatyvūs intervenciniam gydymui. Fiziniai pratimai, skirti apatinių galūnių raumenų jėgai ir čiurnos judrumui, ir kineziterapija gali pagerinti bendrą judrumą, skatinti svorio metimą, sustiprinti blauzdos raumenų siurblį ir padidinti čiurnos judesių amplitudę, o visa tai gerina veninį kraujo tekėjimą.
Rekomenduojama dažnai išeiti pasivaikščioti, naudoti vidpadžius, vengti ilgai stovėti, pailsėti kojas šiek tiek pakėlus į viršų, vengti karščio poveikio, mesti svorį, jei yra nutukimas, kuris vis labiau pripažįstamas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi veiksnių.“