Pelnė prestižinę premiją
Vakarų laivų savininkai, pardavę senus naftos tanklaivius šešėliniam laivynui, gabenančiam rusišką naftą, gavo daugiau nei 6 mlrd. dolerių, atskleidė „Follow the Money“ atliktas tarptautinis tyrimas.
Vokietijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, o labiausiai – Graikijos įmonės pelnėsi iš itin aukštų senų, surūdijusių ir nesaugių tanklaivių kainų. Šie laivai dabar naudojami rusiškai naftai gabenti, sankcijoms apeiti ir Rusijos karui Ukrainoje finansuoti.
Verslininko, kuris labiau atrodo kaip roko žvaigždė, įmonė praėjusį rudenį pardavė du naftos tanklaivius už 84 mln. dolerių. Vos prieš šešerius metus jis buvo įsigijęs šiuos laivus už mažiau nei 50 mln. dolerių.
„Daugiau nei trečdalį šešėlinio tanklaivių, gabenančių rusišką naftą, laivyno sudaro laivai, kurie anksčiau priklausė Vakarų šalių laivų savininkams – tų pačių šalių, kurios taiko sankcijas Rusijai dėl jos agresyvaus karo prieš Ukrainą.
Šie 230 senstančių tanklaivių buvo parduoti už itin dideles kainas. Savininkai pasisavino daugiau nei 6 mlrd. dolerių už laivus, kurie kitu atveju būtų parduoti metalo laužui“, – rašoma tyrime.
Visą tekstą anglų kalba, kuris buvo publikuotas 2025 m. vasario 4 d., galima perskaityti čia: European shipowners keep Russia’s shadow fleet afloat
Tęstinis tyrimas „Šešėlinio laivyno paslaptys“ („The Shadow Fleet Secrets“) pelnė šių metų Daphne Caruanos Galizios premiją. Nužudytos Maltos žurnalistės garbei skirtas apdovanojimas kiekvienų metų pabaigoje teikiamas Europos Parlamente.
15min nuotr./2025 m. Daphne Caruana Galizia premijos laimėtojai – tyrimo „Šešėlinio laivyno paslaptys“ („The Shadow Fleet Secrets“) autoriai iš įvairių Europos šalių
Taip pat skaitykite: Prestižinė žurnalistikos premija – tyrimui apie rusišką naftą gabenantį šešėlinį laivyną
„Follow the Money“ komanda sutiko, kad jų tekstas būtų paskelbtas ir portale 15min.
Suprasti akimirksniu
- Kokia žinia? Daugiau nei trečdalį šešėlinio laivyno tanklaivių, gabenančių rusišką naftą, sudaro laivai, kurie anksčiau priklausė savininkams iš Vakarų šalių – tų pačių, kurios sankcionuoja Rusiją dėl jos agresyvaus karo prieš Ukrainą. Šie 230 senstančių naftos tanklaivių buvo parduoti nepaprastai brangiai. Savininkai už laivus, kurie kitu atveju būtų parduoti į metalo laužą, gavo daugiau nei 6 mlrd. dolerių (per 5,186 mlrd. eurų dabartiniu kursu – red. past.).
- Kodėl tai svarbu? Šešėlinis laivynas naudojamas rusiškai naftai gabenti, viršijant Vakarų šalių nustatytą kainos ribą. Tai netiesiogiai suteikia Rusijos valstybei milijardus dolerių pajamų karui prieš Ukrainą finansuoti. Nors sankcijos šiai prekybai griežtinamos, nedaug nuveikta, kad šešėliniam laivynui nebūtų parduodami seni naftos tanklaiviai.
- Kaip vykdytas tyrimas? Nepriklausomas tyrimų institutas Kyjivo ekonomikos mokykla (KSE) pateikė tanklaivių, kurių priklausomybė yra neskaidri ir kurie gabeno rusišką naftą, sąrašą.„Šešėlinio laivyno paslaptys“ yra tęstinis tyrimas, kurį inicijavo „Follow the Money“. Bendradarbiaudama su 13 kitų redakcijų ir 40 žurnalistų iš viso pasaulio, šis tarptautinė komanda tyrinėja šešėlinio laivyno laivų nuosavybės struktūras ir atskleidžia dažnai nepastebimas įgulas, valdančias šiuos laivus. Projekto partneriai, be kita ko, yra „Earth Dialogue“ ir „SourceMaterial“ Jungtinėje Karalystėje, „Süddeutsche Zeitung“, NDR ir WDR Vokietijoje, „De Tijd“ Belgijoje, „DanWatch“ Danijoje, „Solomon“ ir „Inside Story“ Graikijoje, OCCRP, IRPI Italijoje ir NRK Norvegijoje.
Garsenybė pardavė du laivus
Paris Kassidokostas-Latsis nėra naujokas nei kalbant apie turtą, nei antraštėse. 42 metų kino prodiuseris, kadaise buvęs amerikiečių aukštuomenės žvaigždutės Paris Hilton sužadėtinis, yra vienos turtingiausių Graikijos šeimų paveldėtojas ir užsitarnavo reputaciją, jungiančią Holivudo spindesį bei jūrų pasaulį.
Verslininkas (2019 m. kovą žurnalas „Forbes“ šios šeimos turtą vertino 2,7 mlrd. JAV dolerių, jie užėmė 838 vietą žurnalo sudarytame turtingiausių pasaulio žmonių sąraše), kuris labiau atrodo kaip roko žvaigždė, praėjusį rudenį vėl pateko į antraštes, kai jo įmonė „Marla Tankers“ pardavė du naftos tanklaivius už, kaip pranešama, 84 mln. dolerių. Vos prieš šešerius metus jis buvo įsigijęs šiuos du 250 metrų ilgio laivus už mažiau nei 50 mln. dolerių.
Taip P.Kassidokostas-Latsis ne tik uždirbo daug pinigų, bet ir padėjo papildyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo skrynią.
2023 m. pabaigoje ES uždraudė tiesiogiai parduoti laivus Rusijos įmonėms, tačiau tai nesudavė didelio smūgio šešėliniam laivynui. Taip yra todėl, kad beveik visi laivai teoriškai nepriklauso rusams.
Žinomi kaip šešėlinis laivynas, skirtingose pasaulio šalyse registruoti laivai gabena rusišką naftą, prisidengdami neskaidria nuosavybės struktūra ir daugeliu atvejų – be naftos išsiliejimo draudimo.
Nuo karo pradžios Rusija, eksportuodama iškastinį kurą, uždirbo daugiau nei 800 mlrd. eurų. Tanklaiviai taip pat naudojami Rusijos priešams šnipinėti, kritinės infrastruktūros žemėlapiams sudaryti ir net povandeniniams elektros kabeliams naikinti.
Du iš tų laivų, gabenusių rusišką naftą, yra tie, kuriuos pardavė P.Kassidokostas-Latsis. Vis dėlto jis toli gražu ne vienintelis Vakarų laivų savininkas, nuo kurio senų tanklaivių itin aukštų kainų sklido nemalonus tvaikas.
„Follow the Money“ kartu su tarptautine 40 tiriamųjų žurnalistų iš devynių šalių komanda nustatė, kad savininkai iš Europos ir JAV šešėliniam laivynui pardavė mažiausiai 230 laivų, ir tai padėjo Kremliui išvengti sankcijų Rusijos naftos prekybai. 230 laivų sudaro daugiau nei trečdalį viso šešėlinio naftos tanklaivių laivyno, kuris, remiantis KSE instituto apibrėžimu, kažkada buvo šešėlinio laivyno dalis.
Nuo karo pradžios 2022 m. vasarį į Vakarų laivybos magnatų ir jūrų investuotojų iždus įplaukė daugiau nei 6 mlrd. dolerių, atskleidžia projektas „Shadow Fleet Secrets“ („Šešėlinio laivyno paslaptys“).
Laivų savininkai iš 21 šalies (priklausančios 35 valstybėms, kurios sankcionavo naftos prekybą su Rusija), pardavė laivus, kurie galiausiai atsidūrė šešėliniame laivyne. Daugumą jų pardavė graikai, po jų rikiuojasi britai ir vokiečiai.
Tyrimo metu „Follow the Money“ su žiniasklaidos partneriais išanalizavo šimtus laivų duomenų, jūrų informacijos ir brokerių ataskaitų bylų, kalbėjosi su dešimtimis pramonės atstovų ir ekspertų.
ES draudimų vengimas
2023 m. pabaigoje Europos Sąjunga (ES) uždraudė tiesiogiai parduoti laivus Rusijos įmonėms, tačiau tai nesudavė didelio smūgio šešėliniam laivynui.
Baltijos jūros uoste Ust Lugoje netoli Estijos sienos į kiekvieno laivo krovinių talpyklas buvo perpumpuota daugiau nei 120 mln. litrų rusiškos naftos už maždaug 50 mln. dolerių.
Taip yra todėl, kad beveik visi laivai teoriškai nepriklauso rusams – jie registruoti kaip Indijos, Seišelių, Honkongo arba Vietnamo įmonių. Pardavimas šioms trečiosioms šalims nėra neteisėtas.
KSE šiuo metu skaičiuoja, kad šešėlinis laivynas, kurį sudaro daugiau nei 600 naftos tanklaivių, gabena 70 proc. viso Rusijos naftos eksporto.
Savininkai, už kasdienę veiklą atsakingi vadovai ir draudimo bendrovės registruoti ne Vakarų jurisdikcijose. Šie laivai laikosi atokiau nuo Europos uostų, todėl išvengia patikrinimų.
Taip nutiko graikų milijonieriui P.Kassidokostui-Latsiui, kurio du 15 metų senumo tanklaiviai – „Fos Picasso“ ir „Fos Da Vinci“ – 2024 m. lapkritį buvo oficialiai perduoti naujajam savininkui – „Phuong Dong Petrol Transportation“, Vietnamo sostinėje Hanojuje įsikūrusiai bendrovei, kuriai tuo metu jau priklausė bent vienas šešėlinio laivyno laivas. Tanklaivį „PS Venezia“ (dabar vadinamą „Casper“) už 37 mln. dolerių 2023 m. rudenį pardavė savininkai iš Italijos. Abu laivai buvo pervadinti, o vėliava, su kuria jie plaukiojo, buvo pakeista iš Maltos į Panamą.
Ekrano nuotr. iš vesselfinder.com/Graikijos verslininkas Paris Kassidokostas-Latsis šį laivą pardavė 2024 m., pakeitęs pavadinimą iš „Fos Picasso“ į „Fossil“ jis tapo Rusijos šešėlinio laivyno dalimi
„Phuong Dong Petrol Transportation“ neatsakė į prašymus pateikti komentarą.
Mažiau nei po mėnesio abu tanklaiviai pasuko Rusijos link. Ten, Baltijos jūros uoste Ust Lugoje netoli Estijos sienos, į kiekvieno laivo krovinių talpyklas buvo perpumpuota daugiau nei 120 mln. litrų rusiškos naftos, remiantis finansinės analizės įrankio „Bloomberg Terminal“ duomenimis, tikėtina, kad už maždaug 50 mln. dolerių.
P.Kassidokostas-Latsis ir jo bendrovė „Marla Tankers“ neatsakė į prašymus pateikti komentarą.
Taip laivai padeda Rusijos vyriausybei išlaikyti svarbiausias pajamas iš naftos, nepaisant Vakarų sankcijų.
Pajamos iš energetikos pramonės sudaro 20-50 proc. federalinio biudžeto.
2022 m. pabaigoje G7 šalys įvedė rusiškos naftos kainų viršutinę ribą. Tikslas buvo sumažinti Rusijos pajamas iš naftos išteklių, neleidžiant sudaryti sąlygų įmonėms parduoti žalią naftą ar naftos produktus už tam tikrą kainą.
2022 m. pabaigoje G7 šalys įvedė rusiškos naftos kainų viršutinę ribą. Tikslas buvo sumažinti Rusijos pajamas iš naftos išteklių, neleidžiant sudaryti sąlygų įmonėms parduoti žalią naftą ar naftos produktus už tam tikrą kainą.
Vis dėlto įmonėms, kurios registruotos ne G7 šalyse ar ES, kainų viršutinė riba netaikoma, todėl rusišką naftą galima gabenti kitur registruotais laivais, kad būtų jos išvengta.
Kadangi anksčiau, gabendama naftą, Rusija pasikliovė Vakarų laivais ir įmonėmis, ji greitai ėmė ieškoti tanklaivių, kurie buvo arba galėtų būti registruoti trečiosiose šalyse, kad išvengtų naftos kainų viršutinės ribos. Ir greitai rado norinčių pardavėjų.
Dėl Rusijos poreikio kylant senų tanklaivių kainoms (2022 m. sausį vidutinė „Aframax“ tanklaivio, dažniausiai naudojamo naftai iš Rusijos Baltijos uostų gabenti, kaina buvo 17,75 mln. dolerių, 2024 m. antrąjį pusmetį ji vidutiniškai siekė jau 40 mln. dolerių, šių metų sausį smuktelėjo iki 37 mln. dolerių), laivų savininkai visame pasaulyje įžvelgė galimybę už gerus pinigus parduoti tanklaivius, kurie daugeliu atvejų būtų keliavę į metalo laužą.
Rusijos „šešėlinis laivynas“ / Royal Navy / UK MOD © Crown copyright 2024/Co
Įmonės tvirtina negalėjusios žinoti, kam naudojami jų laivai. Viena iš jų – Belgijos jūrų transporto bendrovė „Euronav“, neseniai pakeitusi pavadinimą į CMB.TECH, gavo 135 mln. dolerių už penkis laivus, kurie 2022 m. ir 2023 m. pradžioje pateko į Rusijos šešėlinį laivyną.
Atstovės spaudai Katrien Hennin teigimu, bendrovė nežinojo, kad laivai bus naudojami šiam tikslui.
„Mes neturime jokios informacijos apie tai, kas nutinka su laivais po pardavimo, ir tai nėra mūsų atsakomybė, – paaiškino K.Hennin. – Kam pirkėjas perparduoda laivą, jį valdo teisėtai ar neteisėtai, nuo mūsų nepriklauso.“
Tačiau, nors tai galėjo būti tiesa tuo metu, kai „Euronav“ pardavė laivus, dabar pardavėjai turi patikrinti, ar jų laivai nebuvo naudojami sankcijoms apeiti, „Follow the Money“ sakė ES sankcijų pasiuntinys Davidas O’Sullivanas.
Įvesdama draudimą tiesiogiai parduoti Rusijos bendrovėms, ES kartu įpareigojo Europos laivų savininkus pranešti nacionalinėms valdžios institucijoms, kai parduoda laivą trečiosioms šalims. Nors valdžios institucijos negali blokuoti šių sandorių, tai vis tiek buvo veiksmingas būdas kovoti su sankcijų vengimu, pabrėžė D.O’Sullivanas.
„Žmonės, parduodantys laivus, turi pranešti ir įrodyti, jog patikrino, ar laivas nepažeidžia sankcijų arba kainų ribos, – sakė jis. – Esame patenkinti, kad tai sukūrė situaciją, kai įmonės sustoja apmąstyti ir sako: „Gerai, turime būti šiek tiek atsargesni.“
„Follow the Money“ ir jos žiniasklaidos partneriai identifikavo mažiausiai 32 Europos savininkų tanklaivius, kurie buvo parduoti šešėliniam laivynui 2023 m. pabaigoje įsigaliojus taisyklėms.
Į šį skaičių neįtraukti 137 naftos tanklaiviai, apie kuriuos taip pat reikėjo pranešti retrospektyviai ir kurie buvo parduoti nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. gruodžio. 22 tanklaivius pardavė savininkai iš Graikijos. Vieną pardavė laivo savininkas iš JK, kitą – Norvegijos bendrovė.
Laivų brokeris, norėjęs likti anonimu dėl diskusijų jautrumo, nurodė, kad galiausiai viskas susivedė į pelną. „Investuotoją domina tik vienas dalykas – pinigai. Manau, kad etikos riba yra labai plona, – svarstė jis. – Jei tai leidžiama, jie tai padarys.“
Iš viso Graikijos laivų savininkai pardavė laivų už beveik 4 mlrd. dolerių, JK įsikūrusios bendrovės pardavė 22 tanklaivius už bendrą 590 mln. dolerių sumą, o Vokietijos laivų savininkai susižėrė 190 mln. dolerių.
„Lloyd’s List“ analitikė Michelle Wiese Bockmann paaiškino, kad Rusijos paklausa naudotiems naftos tanklaiviams paskatino Europos bendroves parduoti jų daugiau.
„Jei turite labai seną automobilį, kurio nebenorite laikyti, ir jis vertas dviejų tūkstančių eurų, bet kažkas kitas jums sako: „Duosiu jums keturis tūkstančius už automobilį“. Tuomet jiems parduosite ne vieną, o bet kurį automobilį, kurį rasite, – sakė ji. – Iš esmės tai nutiko su šešėlinio laivyno surinkimu.
Dėl Rusijos poreikio kylant senų tanklaivių kainoms, laivų savininkai visame pasaulyje įžvelgė galimybę už gerus pinigus parduoti tanklaivius, kurie daugeliu atvejų būtų keliavę į metalo laužą.
Daugelis Europos laivų savininkų turėjo seną tonažą (laivo talpą – red. past.), kuris, jų manymu, nebuvo daug vertas. Staiga jo vertė padvigubėjo – todėl skubėjo jį parduoti ir gauti pelno.“
Pelnydamiesi iš kainų, kurias sukėlė Rusijos karas Ukrainoje, laivų savininkai negalėjo teisintis, kad nežino, kur atsiduria jų laivai, net jei iš pradžių nebuvo jokių apribojimų, kurie tam užkirstų kelią.
„Kiekvienas, turintis seną laivą Europoje, jį pardavė, ir jis galiausiai pateko į Rusijos prekybą, – kalbėjo ekspertė. – Būtų buvę neįmanoma nežinoti galutinio to laivo likimo. Negaliu prisiminti nė vieno tanklaivio pardavimo per 15 metų, kuris nebūtų pasiekęs Rusijos prekybos, o kainos buvo daug didesnės nei prieš metus, prieš invaziją. Taigi tai buvo labai, labai akivaizdu.“
Kova su šešėliniu laivynu
ES, JAV ir JK per pastaruosius metus sustiprino pastangas šešėliniam laivynui suvaldyti, iš dalies dėl to, kad suprato, jog seni ir nepakankamai apdrausti tanklaiviai gali bet kurią akimirką sugesti ir sukelti didelę aplinkosauginę katastrofą. Kaip tik tai nutiko 2025 m. pradžioje – tanklaivis sugedo netoli Vokietijos Riugeno salos, pernai vienas tanklaivis susidūrė su kitu laivu netoli Danijos, tuose pačiuose vandenyse 2023 m. gegužę sugedo vieno tanklaivio variklis.
Siekdama padidinti spaudimą bendrovėms, gabenančioms rusišką naftą, ES taip pat ėmėsi sankcijų atskiriems tanklaiviams, blokuodama prieigą prie Bendrijos uostų ir paslaugų. Laivams gali būti taikomos sankcijos už rusiškos naftos gabenimą, G7 kainų ribos nesilaikymą ir už dalyvavimą pavojingoje laivybos praktikoje, pavyzdžiui, naftos perpylimą iš laivo į laivą netoli Graikijos, Maltos ar kitose vietose.
Rusijos šešėlinis laivynas / Heikki Saukkomaa/LEHTIKUV/SIPA / Heikki Saukkomaa/LEHTIKUV/SIPA
Iki šiol Vakarų vyriausybės sankcijas skyrė beveik 300 naftos tanklaivių, daugumai jų – per pastaruosius kelis mėnesius (2024 m. pabaigoje ir 2025 m. pradžioje – red. past.). Su 59 sankcionuotais tanklaiviais ES gerokai atsilieka nuo 213 naftos laivų, kuriuos į sąrašą įtraukė JAV vyriausybė.
Joe Bideno administracija paskutinėmis savo darbo dienomis sankcijas skyrė 155 laivams. Šis žingsnis laikomas didžiausiu iki šiol, nors ir pavėluotu, smūgiu šešėliniam laivynui (spalio pabaigoje ES lyderiams priėmus 19-ąjį sankcijų paketą, sankcionuojamų laivų skaičius pasiekė 557 – red. past.).
Laivybos sektoriaus apsauga
Viena iš priežasčių, kodėl ES lėtai stiprina sankcijas laivams, yra vidinis pasipriešinimas. Graikija kartu su kitomis jūrinėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Kipru ir Malta, kartais sužlugdydavo bet kokius bandymus griežtinti sankcijas.
Pavyzdžiui, 2023-aisiais Europos Komisija siūlė ne tik prašyti savininkų pranešti nacionalinėms valdžios institucijoms apie laivų pardavimą trečiosioms šalims, bet ir priversti juos parengti sutartį, draudžiančią kada nors naudoti jų parduotą tanklaivį Rusijos naftai gabenti. Šis planas, kurį matė „Follow the Money“, nesulaukė reikiamo vieningo pritarimo.
Derybose su kitomis ES narėmis šios trys šalys skeptiškai vertino viso sektoriaus sankcijas, sakė Bendrijos diplomatas iš Baltijos jūros šalies.
„Jie visada kėlė mintį, kad šios sankcijos pakenks jų laivybos sektoriui, bet ne laivybos sektoriui už ES ribų, – teigė diplomatas. – O tai reikštų, kad verslas tiesiog persikels už ES ribų, ir tai pakenks ES, bet neturės jokio poveikio.“
Iš viso Graikijos laivų savininkai pardavė laivų už beveik 4 mlrd. dolerių, JK įsikūrusios bendrovės pardavė 22 tanklaivius už bendrą 590 mln. dolerių sumą, o Vokietijos laivų savininkai susižėrė 190 mln. dolerių.
Graikija itin priklauso nuo laivybos pramonės: su 14 mlrd. eurų metine apyvarta ji sudaro beveik 8 proc. ekonomikos. Ji pirmauja pasaulyje pagal naftos tanklaivių savininkų skaičių.
Tai atsispindi ir Rusijos šešėliniame laivyne. Daugiausiai laivų pardavė Graikijos įmonės: apie 55 proc. – arba 127 tanklaiviai – visų Vakarų šalių tanklaivių, kurie dabar yra šešėlinio laivyno dalis, anksčiau priklausė šios šalies bendrovėms. Kai kurios jų registruotos Kipre, taigi reali graikų dalis yra dar didesnė.
KSE vyriausiajam ekonomistui Benjaminui Hilgenstockui tai, kad įmonės gali toliau uždirbti pinigus prisidėdamos prie Rusijos šešėlinio laivyno, reiškia, kad iki šiol taikytos sankcijos nebuvo pakankamai veiksmingos.
„Tanklaivį galima perparduoti tris kartus per tris savaites, – paaiškino jis. – Tanklaivius parduodančios įmonės žino, ką turi daryti, kad išvengtų problemų.“
Ekrano nuotr. iš vesselfinder.com/Graikijos verslininkas Paris Kassidokostas-Latsis šį laivą pardavė 2024 m., pakeitęs pavadinimą iš „Fos Da Vinci“ į „Sand“ jis tapo Rusijos šešėlinio laivyno dalimi
Bet tai, kad įmonės gali apeiti sankcijas, nereiškia, kad sankcijos nėra veiksmingos, atkirto ES sankcijų pasiuntinys D.O’Sullivanas.
„Visada bus tam tikras apėjimo lygis, – pripažino jis. – Klausimas, kuriuo vadovaujamės savo darbe, yra toks: ar mes lėtai, bet užtikrintai apsunkiname, branginame, komplikuojame rusams galimybę tęsti savo ekonominę veiklą? Ir tai yra žaidimo esmė.“
Kol kas laivai, kuriuos praėjusį rudenį pardavė graikų verslininkas P.Kassidokostas-Latsis, toliau generuoja pelną.
Sausio pabaigoje „Fos Picasso“ (pervadintas į „Fossil“) prisišvartavo Indijos Mangalūro uoste, kur buvo iškrauta ir perdirbta nafta. Panašiai ir antrasis tanklaivis „Fos Da Vinci“ (pervadintas į „Sand“) šiuo metu (vasarį, dabar jis stovi prišvartuotas Singapūre) plaukioja Indijos vandenyne. Atrodo, kad jis taip pat plaukia į Indiją, kur greičiausiai iškraus milijonų dolerių vertės naftą, kurią gabena.
„Follow the Money“/„Follow the Money“
Kaip mes tai tyrėme
- Kyjivo ekonomikos mokyklos institutas pateikė šešėliniam laivynui priklausančių tanklaivių sąrašą, pirmą kartą – 2024 m. rugpjūtį, vėliau atnaujintą – 2024 m. gruodį. Tanklaivis priklauso šešėliniam laivynui, jei gabena rusišką naftą, neturi patikimo draudimo nuo vakarietiškos naftos išsiliejimo ir jo nuosavybės struktūra neskaidri.
- Daugelis naftos tanklaivių priklauso vienos paskirties subjektams, įsikūrusiems Maršalo salose arba kitose mokesčių požiūriu palankiose jurisdikcijose. Galutiniam tikriesiems savininkams nustatyti buvo naudojamos įmonių duomenų bazės, finansiniai įrašai ir pramonės leidiniai.
- Laivo pardavimo kainai nustatyti buvo naudojamos keliolikos laivų brokerių savaitės ataskaitos. Kai įrašų nerasta arba pardavimo kaina neatskleista, buvo naudojama laivo vertė pardavimo metu. Šią informaciją pateikė jūrų pramonės duomenų svetainė „VesselValue“.
- Ar tanklaivis tapo šešėlinio laivyno dalimi, patikrinta pagal jūrų duomenų bazių „Equasis“, „IHS Maritime & Trade“ ir laivų sekimo svetainių „Global Fishing Watch“ bei „MarineTraffic“ duomenis.
- Visą mūsų metodikos informaciją galite rasti čia.