Specialistai taip pat pažymi, kad moterų ir vyrų disbalansas vyresnėse amžiaus grupėse nėra vien tik statistika – jis atveria ne vieną skaudžią problemą: moterys, senatvėje likusios vienos, dažniau susiduria su vienišumu, izoliacija, skurdo rizika.
Moterų daugiau nei vyrų beveik visose ES šalyse: labiausiai išsiskiria Baltijos šalys
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. pradžioje ES gyveno apie 229 milijonai moterų ir 220 milijonų vyrų. Tai reiškia, kad moterų buvo maždaug 4,4 proc. daugiau nei vyrų – arba, kitaip tariant, 100 vyrų teko 104 moterys.
Daugiau moterų nei vyrų buvo beveik visose ES šalyse, išskyrus Maltą, Švediją, Liuksemburgą ir Slovėniją. Maltoje 100 vyrų teko kiek daugiau nei 88 moterys, Švedijoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje – kiek daugiau nei 98.
Didžiausias moterų ir vyrų skirtumas nustatytas Latvijoje. Joje 100 vyrų tenka 115 moterų, tai reiškia, kad moterų Latvijoje yra 15,5 proc. daugiau nei vyrų. Antroje vietoje po Latvijos rikiuojasi Lietuva, kur 100 vyrų tenka kiek daugiau nei 111 moterų, trečioje – Estija su beveik tokiu pat rodikliu. Toliau po Baltijos valstybių seka Portugalija, Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Prancūzija, Kroatija ir Rumunija.
Prieš 20 metų, 2004-aisiais, skirtumas buvo dar didesnis – moterų buvo apie 5,4 proc. daugiau nei vyrų. Nuo to laiko situacija įvairiose šalyse pasikeitė nevienodai: 77 valstybėse moterų, palyginti su vyrais, padaugėjo, o 20 šalių – sumažėjo. Didžiausias moterų dalies augimas fiksuotas Bulgarijoje (iš 105 moterų 100 vyrų iki 108), o labiausiai sumažėjusi moterų dalis fiksuota Maltoje (iš 102 moterų 100 vyrų sumažėjo iki 89).
Lietuvoje moterų daugiau nei vyrų tik vyresnėse amžiaus grupėse
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto asistentė ir mokslo darbuotoja dr. Dovilė Galdauskaitė „Delfi“ pažymi, kad pateikta bendroji tendencija neatspindi skirtumų pagal amžių, kurie svarbūs vertinant demografinių procesų įtaką, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
„Pagal 2025 m. sausio 1 d. Valstybės duomenų agentūros duomenis, Lietuvoje gyveno 1 373 683 vyrai ir 1 516 981 moteris. Vadinasi, moterų buvo 143 298 daugiau nei vyrų“, – patikslina ji.
„Vis dėlto tarp 0–48 metų gyventojų visose pametinėse amžiaus grupėse yra daugiau vyrų nei moterų. Tarp 49 m. ir vyresnių gyventojų stebima tendencija, kad moterų skaičius vis labiau viršija vyrų skaičių. Galiausiai, tarp 71 m. ir vyresnių gyventojų moterų skaičius yra didesnis nei vyrų bent 1,5 karto“, – nurodo sociologė-demografė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, vertinant 5–10 metų tendencijas, moterų skaičius tenkantis 100-ui vyrų, nors ir sumažėjo nuo 117 (2014–2019 m.) iki 111 (2024 m.), situacija iš esmės nepasikeitė.
Kas Lietuvoje lemia moterų ir vyrų disbalansą?
D. Galdauskaitė, remdamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, taip pat pabrėžia, kad tarp vyresnio amžiaus gyventojų moterų ir vyrų disbalansą labiausiai lemia mirtingumo skirtumai. 2024 m. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 73,02 meto, o moterų – 81,64, tai yra 8,62 meto ilgesnė nei vyrų.
Prie disbalanso, anot sociologės-demografės, taip pat prisideda ir imigracija. Nuo 2019 m. Lietuvoje fiksuojama teigiama neto tarptautinė migracija – į šalį atvyksta daugiau žmonių, negu iš jos išvyksta.
„2024 m. imigravo 14 724 moterys ir 37 121 vyras, o emigravo – 7 838 moterys ir 20 867 vyrai“, – duomenis pateikia „Delfi“ pašnekovė.
„Tarp imigrantų daugiau vyrų ir ypač darbingiausio amžiaus grupėje (20–59 m.), kur tris ketvirtadalius imigrantų sudaro vyrai (vyrų – 31 878, moterų – 9 945)“, – priduria ji.
Moterims kyla didesnė rizika susidurti su skurdu vyresniame amžiuje
D. Galdauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors disbalansas tarp vyrų ir moterų egzistuoja, tai neturėtų turėti įtakos partnerių pasirinkimui ir neturėtų sukurti santuokinės rinkos susitraukimo (angl. marriage squeeze) dėl amžiaus, kitaip nei, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje ar Indijoje, kur kultūriškai teikiama pirmenybė susilaukti berniuko.
Vis dėlto, anot jos, atsižvelgiant į tai, kad moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ženkliai ilgesnė nei vyrų, joms kyla didesnė rizika tapti našlėmis ir, egzistuojant pensijų atotrūkiui, susidurti su skurdu vyresniame amžiuje.
Socialinių mokslų daktarė taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į pastarojo dešimtmečio tendencijas, disbalansas tarp vyrų ir moterų mažėja ir turi perspektyvą mažėti, tikintis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo, ypač tarp vyrų.
„Migracijos srautai, apimtys ir struktūra nėra lengvai prognozuojami, tačiau remiantis pastarojo dešimtmečio tendencijomis, tai neturėtų turėti tiesioginio ženklaus poveikio lyčių disbalansui“, – akcentuoja ji.
D. Galdauskaitė taip pat priduria, kad šiuo metu Lietuvoje neegzistuojanti kultūrinė preferencija dėl naujagimių lyties neturi pagrindo atsirasti ir per tokį trumpą laiką įsigalėti.
Moterys gyvena ilgiau, bet vyresniame amžiuje patiria vienišumą, izoliaciją
Bulgarija, „Eurostato“ duomenimis, yra ketvirta šalis pagal lyčių disbalansą ES, joje 100 vyrų tenka kiek daugiau nei 108 moterys. Šalies naujienų portalas „Mediapool“ informuoja, kad valstybėje vyrų skaičius viršija moterų visose amžiaus grupėse iki 55 metų. Didėjant amžiui, moterų skaičius ir jų santykinė dalis taip pat didėja.
Kaip ir Lietuvoje tokią situaciją lemia trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė.
„Mediapool“ taip pat pastebi, kad Bulgarijoje daug moterų brandaus amžiaus sulaukia be partnerių, o tai gali lemti vienatvę ir izoliaciją.
Pažymima, kad šiai problemai spręsti šalyje imamasi nepakankamai priemonių: nėra resocializacijos programų, kurios padėtų vyresnio amžiaus žmonėms išvengti izoliacijos. Be to, dauguma senjorų nesinaudoja socialinių tinklų teikiamomis bendravimo galimybėmis.
Didėjant amžiui, gilėja vienišumo problema
VU Filosofijos fakulteto interneto svetainėje publikuotame straipsnyje patvirtinama, kad dažniau vienišos jaučiasi moterys, o šie skirtumai atsiranda ne tik dėl psichosocialinių lyčių skirtumų, bet ir dėl to, kad statistiškai moterys gyvena ilgiau negu vyrai, tad jos dažniau senatvėje lieka gyventi vienos.
Straipsnyje pabrėžiama ir tai, kad vienišumo problema apskritai gilėja senstant, ypač pasiekus pensinį amžių.
Pavyzdžiui, Lietuva kitų ES šalių kontekste pasižymi dideliu vienišumo atotrūkiu lyginant 50–64 ir 65 metų bei vyresnių žmonių grupes: egzistuoja daugiau nei trigubas vienišumo atotrūkis tarp šių amžiaus grupių.
Vienišumo atotrūkiu Lietuvą lenkia tik Rumunija, Graikija ir Latvija. Mažiausiu vienišumo lygiu tarp vyresnio ir senyvo amžiaus gyventojų ES pasižymi danai, austrai ir suomiai.
Anot VU tyrėjos doc. J. Navickės, palyginti su Rytų ir Pietų Europos šalimis, vienišumo jausmas yra mažiau paplitęs Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse, kur labiau išvystytos socialinės, susisiekimo, kultūrinės ir sveikatos paslaugos, daug geresnė vyresnio amžiaus žmonių materialinė padėtis ir pajamų apsauga.
Vienišumą lemia ir kiti veiksniai: amžius, žemos pajamos, sveikatos problemos
Kiti svarbūs vienišumo veiksniai, kure įvardijami VU Filosofijos fakulteto publikacijoje, – ne tik partnerio praradimas dėl mirties ar skyrybų, bet ir pajamų sumažėjimas bei sveikatos pablogėjimas. Šie elementai taip pat gali būti tarpusavyje glaudžiai susiję. Lyginant Baltijos šalis atsiskleidžia, kad vyresnio amžiaus lietuviai ypač pabrėžia sveikatos įtaką vienišumo jausmui stiprėti.
Lietuva pasižymi prastais vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodikliais ir aukštu skurdo rizikos lygiu tarp pensinio amžiaus žmonių, ypač tarp gyvenančių vienų. Žemiau skurdo rizikos ribos 2021 m. gyveno beveik 40 proc. pensinio amžiaus asmenų ir beveik kas antras vienišas asmuo. Tyrimai rodo, kad pajamos Lietuvoje yra glaudžiai susijusios su vyresnių žmonių subjektyvia gerove, kurią vienišumo jausmas mažina.
Prasta sveikata ir skurdas riboja Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių galimybes bendrauti, mažina jų aktyvumą, didina socialinę vyresnių žmonių atskirtį ir vienišumo jausmą.
Prie didesnio vienišumo prisideda ir tai, kad Lietuva pagal vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo būdą yra tarp žemesnio aktyvumo šalių. Aktyvus gyvenimo būdas – savanorystė arba kita labdaringa veikla, dalyvavimas mokymuose, sportinėje veikloje, narystė socialiniuose ar kitokiuose klubuose, visuomeninėse, bendruomenės ar politinėse organizacijose, knygų, žurnalų ar laikraščių skaitymas ir kt. Tyrimų apžvalga rodo, kad dirbantys priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonės pasižymi geresne gerove, fizine bei psichine sveikata tais atvejais, kai darbo vieta yra kokybiška.
Savo ruožtu J. Navickė pažymi, kad kaip visuomenė turime siekti geresnės vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ir pajamų apsaugos, didesnio viešųjų paslaugų prieinamumo, sudaryti geresnes sąlygas jų aktyvumui, įsitraukimui į įvairias nedarbines ir darbines veiklas. Asmeniniu lygmeniu yra svarbu prisiminti, kad net vienas susitikimas ar kontaktas per savaitę gali padaryti reikšmingą teigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių savijautai, o anūkai pas senelius gali svečiuotis ne tik per didžiąsias metų šventes.