Ūlos Ambrasaitės ir Maksimo Miltos vestuvės įvyko šeštadienio popietę.
Santuokai įteisinti pora pasirinko Vilniaus katedrą.
„Jei norėtumėt prisijungti bendrai maldai ir pabūti šioje mums svarbioje akimirkoje – nuoširdžiai džiaugsimės jūsų buvimu.
Mišias aukos kuigas Kęstutis Smilgevičius. Giedos gregoriana.lt. Vargonuos Dovilė Savickaitė“, – vestuvių išvakarėse kvietė Ū.Umbrasaitė.
Fotogalerija:
Sužadėtuvės po 4 mėnesių
Apie sužadėtuves Ūla ir Maksimas pranešė birželio mėnesį. M.Milta ir Ū.Ambrasaitė savo gyvenimą šiuo metu kuria tarp dvejų miestų – Vilniaus bei Kyjivo. Tačiau jų sužadėtuvės įvyko saulėtoje Kolumbijoje, kurioje prieš kurį laiką jiedu praleido atostogas.
Socialinių tinklų nuotr./Maksimas Milta, Ūla Ambrasaitė
„Pranešimas: lygiai prieš tris mėnesius būnant Kolumbijoje Ūla Ambrasaitė atsakė TAIP – kad tekės už manęs. Neįsivaizduoju gyvenimo be tavęs, mano Meile“, – socialiniame tinkle „Facebook“ tada rašė M.Milta ir pridėjo žavią nuotrauką , kurioje Ūla laiminga laiko puokštę bijūnų.
Pažinties istorija
Nors Ūla ir Maksimas sukasi panašioje aplinkoje ir, kaip vėliau išsiaiškino, ne kartą dalyvavo tuose pačiuose vakarėliuose, ilgą laiką vis prasilenkdavo. „Apie Ūlą buvau girdėjęs, nes jos leidykloje keli mano draugai yra išleidę knygas. Keista, bet jos taip ir nesutikdavau“, – šypteli Maksimas.
Lemtinga tapo pernai vykusių Lietuvos prezidento rinkimų naktis, per kurią Ingridos Šimonytės štabe jiedu susipažino. Išgirdusi, kad Ūla ketina vykti į Kyjivo knygų mugę, bendra pažįstama nusprendė ją suvesti su Ukrainos sostinėje dirbančiu ir gyvenančiu Maksimu.
„Netrukus susitikome antrą kartą – tik jau Kyjive. Tačiau bendravimas prasidėjo ir dar apie pusę metų tęsėsi tik intelektualiai ir dalykiškai. Mūsų keliai vis susikirsdavo, nes tuo metu kaip tik ruošėmės išleisti ukrainiečių rašytojo Maksymo Eristavio knygą apie Rusijos kolonializmą. Ją pristatyti festivalyje „Open Books“ pakviečiau būtent Maksimą. Pristatymas buvo labai geras – ir daugiau pabendravusi pajutau, kad su šiuo žmogumi noriu geriau susipažinti. Man artimos jo vertybės, patiko užtikrintumas ir tiesumas, aiški pozicija. Buvo labai įdomu ir gera susitikti vėl“, – pasakoja Ūla.
Asmeninio archyvo nuotr./Maksimas Milta ir Ūla Ambrasaitė
Jųdviejų gyvenimai nestovi vienoje vietoje: kol Maksimas kūrė karjerą Kyjive, Ūla darbo reikalais daugiausia laiko leido Ciuriche, tad gyvai susitikti nebuvo daug progų. Todėl ji pakvietė jį į Ciurichą, pasakų miestą, kaip pati vadina, kuriame dar nebuvo lankęsis.
„Kaip tik mąsčiau, kokį čia pretekstą sugalvoti, kad vėl pasimatyčiau su Ūla. Svarsčiau aplankyti Šveicarijoje gyvenantį draugą, o Ūlai pasiūlius susitikti, po penkiolikos minučių jau buvau nusipirkęs bilietus. Sakiau jai: štai koks sutapimas!“ – juokiasi Maksimas.
Pirmasis pasimatymas Ciuriche truko tris dienas ir prilygo romantinio filmo scenarijui. Kasryt jie susitikdavo prie stoties ir eidavo pažindintis – tiek vienas su kitu, tiek su miestu. O jis įsimylėjėliams pažėrė tikrą įvairovę: nuo muziejų, operos, iki gerų restoranų, keistų barų ar trumpų išvykų po apylinkes. „Norėjosi pažinti žmogų per skirtingas patirtis“, – prisipažįsta Ūla. „Ir pažiūrėti, ar atlaikys?“ – įdėmiai išklausęs pasiteirauja Maksimas. „Taip, čia buvo testas“, – nusišypso Ūla.
Politologas Maksimas Milta ir leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė
Ji sako „taip!“
Po kelių mėnesių susitikinėjimų tarp Kyjivo, Ciuricho ir Vilniaus pora ėmė planuoti lemtingąsias atostogas Kolumbijoje. Išvyką pradėję Bogotoje, vėliau jie aplankė Medeljiną, galiausiai pasiekė mažiau apgyvendintą Karibų jūros pakrantę. „Džiunglėse kelioms dienoms apsistojome gana atokioje viloje, joje ir pasipiršau. Nebuvo jokių širdutėmis nuklotų takelių ir fotografų, tiesiog pajutau, kad būtent dabar yra tas momentas, o ir žiedą jau kurį laiką turėjau“, – tikina Maksimas.
Sukdama sužadėtuvių žiedą ant piršto, Ūla nejučia grįžta į lemtingą akimirką ir pripažįsta, kad toks mylimojo žingsnis po keturių draugystės mėnesių buvo nelauktas. „Tuo metu buvo daug kitų reikalų: norėjosi pasimėgauti atostogomis po ką tik pasibaigusios intensyvios Vilniaus knygų mugės, buvau užsiėmusi leidyklos planais… Visko buvo labai daug, todėl Maksimo klausimas išties nustebino. Tačiau jausmas sakė: neabejotinai taip. Vėliau mąsčiau: šiek tiek nesąžininga, kad tie, kurie nusprendžia pasipiršti, gali ruoštis keletą mėnesių, o išgirdusi svarbųjį klausimą turi atsakyti čia ir dabar“, – juokauja ji.
Politologas Maksimas Milta ir leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė
Maksimas prasitaria pasipiršti norėjęs dar anksčiau, jau po kartu praleistų Kalėdų žinojo, kad tam ryšis, ir ieškojo žiedo. „Norėjosi, kad žiedas būtų iš mano šeimos, pažymint tęstinumą ir norą kurti bendrą gyvenimą. Todėl Ūlai įteikiau tą, kuris priklausė mano protetei Allai von Buch – puikiai pianistei iš Miuncheno. Ji tą žiedą kiek anksčiau buvo perdavusi mano mamai“, – romantišką detalę atskleidžia politologas.
Tiesa, apie sužadėtuves pora viešai paskelbė tik prabėgus trims mėnesiams – norėjosi šį svarbų sprendimą kurį laiką palaikyti artimųjų rate. Nors kai kam tokios greitos sužadėtuvės galėtų pasirodyti neįprastos, Ūla ir Maksimas neabejoja, kad santykiams neegzistuoja konkretus atskaitos taškas, kurį būtina pasiekti, norint judėti į priekį. „Kai žinai, tai žinai, – tvirtina Maksimas. – Net nebuvo minčių pirmiausia padraugauti kelerius metus. Ne, norisi kurti gyvenimą su tuo žmogumi, su kuriuo tikrai nori. Ir jį kurti norisi visaip – aistros, intelekto, bendrų ambicijų, svajonių ir idėjų prasme.“
Tomo Ivanausko nuotr./Maksimas Milta ir Ūla Ambrasaitė
Gyvenimas kelyje
Ūlos ir Maksimo gyvenime netrūksta kelionių – interviu dieną jiedu viešėjo Lietuvoje, tačiau visai neseniai buvo aplankę Pietų Korėją, o Varšuva jau spėjo tapti kone nuolatine pasimatymų stotele. „Kai dirbu Kyjive, kitaip ir būti negali – šalyje oro susisiekimo nebėra nuo pat plataus masto karo pradžios, todėl kiekviena išvyka iš Ukrainos reiškia bent dviejų dienų kelionę. Laiko prasme nėra jokio skirtumo, važiuoti į Vilnių ar skristi į Pietų Korėją“, – paaiškina Maksimas.
Nenuostabu, kad namai sužadėtiniams nėra konkretus pastatas ar vieta, jie į šią sąvoką žvelgia plačiau. Visgi savo patirtimis ir užsienyje sukauptomis žiniomis pirmiausia nori dalytis su Lietuva. „Vilnius man yra namai iš didžiosios raidės, todėl bent vieni iš fizinių turi būti čia. Žinoma, namų žemėlapį norisi plėsti, bet vis tiek puoselėti ryšį su Lietuva“, – prisipažįsta Maksimas.
Asmeninio archyvo nuotr./Maksimas Milta ir Ūla Ambrasaitė
Jų santykių dinamikai daug įtakos turi darbas – rūpesčiai dažnai nesibaigia po jo valandų. Kai kam tai galėtų atrodyti kaip minusas, bet porai, kartu siekiančiai profesinių ambicijų, toks gyvenimo būdas tampa vienijančia jėga.
„Su Maksimu aš pirmą kartą jaučiuosi visiškai rami įsijungdama kompiuterį, tarkime, šeštadienio naktį. Dažnai tik tada lieka laiko rankraščiui ar knygai, kurią svarstome išleisti, perskaityti. Maksimas mane palaiko! Todėl mums visiškai įprasta šeštadienio vakarais su taure vyno įsitaisius ant fotelio dirbti, skaityti knygas, ką nors komentuoti. Ir man tai labai patinka. Nejaučiu spaudimo dėl santykių pakeisti savo gyvenimą“, – džiaugiasi leidyklos įkūrėja.
Politologas Maksimas Milta ir leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė
Tačiau jų darbinė veikla – ne tik naktys su knygomis. Tai ir renginiai, susitikimai, kūrybinės diskusijos, kurių metu susitinka diplomatai, rašytojai, žurnalistai ir menininkai. „Būdamas Kyjive stengiuosi reguliariai organizuoti vakarėlius, į kuriuos susirenka mano profesinio lauko atstovai. Ūla man labai padeda, aš irgi visada stengiuosi prisidėti prie jos leidybinės veiklos“, – neslepia Maksimas.
Jų ryšys atrodo lengvas, bet aiškus ir tvirtas, nes abu žino, ko nori, – būti kartu. „Mes norime gyvenimą kurti kartu, tai – mūsų pagrindinis tikslas“, – užtikrintai sako Ūla.