Neteisinga būtų tvirtinti, kad tuo metu apie nieką daugiau nebuvo šnekama ir rašoma, tiktai apie kalbančią Lietuvos salamandrą, mąstys VU doktorantas DI19400615AS. Žmonės kalbėjo ir rašė taip pat apie artėjantį karą, apie ekonominę krizę, apie sportinių principų vėliavnešės Eurolygos mirtį dėl komercinių principų stūmėjos NBA klastos, apie ilgaamžiškumą, Jansono karūną ir kitas madas, bet vis dėlto apie kalbančią Lietuvos salamandrą buvo rašoma labai daug.
Kaip tik tuo metu VU doktoranto dirbtinė smegeninė kontempliavo maždaug tūkstantį 2025-ųjų lapkričio 14-osios pranešimo versijų, skelbusių, kad anuometis LSDP laikinasis bosas M.Sinkevičius, komentuodamas įtampą tarp užsienio reikalų ministro Budrio ir NA salamandrų gauleiterio, didaktiškai dėstė, kad toks politikų elgesys neatrodo solidžiai, abu jie turėtų reikšti mažiau emocijų.
DI smegeninė sumetė, kad Sinkevičius tuos du vyrus laikė daugmaž lygiai sektinais pavyzdžiais politinei visuomenei, o ypač vaikams, bet vienas iš jų – salamandrų vadas – buvo daug lygesnis.
Gebėdamas iš niuansų atsekti jausmus (DI šioje srityje jau buvo pranokęs vyriškos lyties žmogų), DI19400615AS parašė, kad Sinkevičius tada bičiuliškai palaikė salamandrų brigadininką, o nežinomas užsienio reikalų ministras, apie kurį serveriuose beveik neišliko dokumentų, buvo Sinkevičiaus ir visos tos valdančiosios koalicijos rakštis subinėj.
DI19400615AS sumojo, kad Budrys savo naiviomis, DI pirmuonis primenančiomis kalbelėmis trukdė to meto didžiavyriams kurti šviesią nacionalsocialistinę gerovės valstybę.
Vieną rakštį – ministrę Šakalienę – tos nacionalsocialistinės gerovės valstybės kūrėjai jau buvo ištraukę, o žaizdą patepę stebuklingai nuo gyvačių įkandimų padedančia Kauno mostim. Bet su kenksmingu tos mobingistės palikimu – 5,38 proc. BVP gynybai – NA salamandroms ir jų gauleiteriui bei juo besižavinčiam Sinkevičiui dar teks muštis negailint nei savęs, nei Lietuvos.
Politinė Lietuvos padėtis XXI a. trečiojo dešimtmečio viduryje kažkuo primena rašytojo K.Čapeko distopiją „Karas su salamandromis“, primetė VU doktorantas DI19400615AS, ką tik per porą sekundžių su malonumu čekų kalba prarijęs romaną „Valka s mloky“.
Skirtumas tik toks, kad to meto Lietuvoje ir aplink ją vyko ne karas su salamandromis, sekant Čapeko romanu, o pats tikriausias salamandrų (uodegotųjų varliagyvių (Urodela) būrio varliagyvių šeima, žemaičių vadinama tritonais) karas su Vakarų demokratijomis, parašė DI19400615AS.
Per kelias sekundės dalis istorikas sudėliojo tokią seką, kaip salamandros (žemaitaičiai ir dar 39 jų rūšys su išlavėjusiomis galūnėmis) greituoju būdu graužė Lietuvos žemę, paversdamos ją rusofašistinėms pelkėms būdinga pliurza.
Doktoranto DI19400615AS dėmesį pirmiausia patraukė į Seimo posėdžių darbotvarkę skubos tvarka įtrauktas siūlymas gynybai nuo Rusijos skiriamų lėšų dalį sumažinti iki 5 proc. BVP. Žemaitijos kaip ir nebėr, virtualiai sarkastiškai šyptelėjo dirbtinis DI19400615AS protas.
Matrioškų žavesiu spinduliuojantį įstatymo projektą įregistravo valstiečiai, antivakseris Jankūnas ir Ropė, koloradkės partijos nemokamų kotletų valgytojas Narkevičius, nepriklausomas eksuspaskichinis Šeršniovas ir NA gauleiteriai Šukytė-Korsakė su Gedvilu.
Krašto apsaugos ministras Kaunas, per tris naktis iš kantičkų „Viena boba sakė“ iškalęs socialistų-rudųjų koalicijos gynybos nuo efektyvios šalies gynybos postulatus, pirmajame savo mūšyje dėl krepšinio ir politikavimo užpuolė „Žalgirio“ fanus iš „Green White Boys, o po to paskyrė ekspertą, Alytaus medžiotoją B.Bieliauską nepolitikuojančiu viceministru.
Bieliauskas tapo atsakingu už Vokietijos brigados įkurdinimą Lietuvoje, kariuomenės infrastruktūrą ir logistiką. Tai buvo tas pats medžiotojas, kuriam Sinkevičių klanui artimos „Fegdos“ uabūrio salamandros į asmeninę būsimojo viceministro sąskaitą rudenį apdairiai buvo pervedusios konkrečių pinigų.
Kaip visiems tada jau buvo žinoma, „Fegdos“ uabūrio salamandros už gynybos biudžeto pinigus prieš tai jau buvo spėjusios sugraužti visą strateginį kelią į poligoną. Gal ir nieko čia blogo, bet salamanadrų karo kontekste minčių kyla įvairių, užrašė dirbtinis DI19400615AS protas.
Tuo metu vokiečių AfD būrio salamandros, tarp kurių buvo ir Lietuvą aplankanti salamandra Kotré, atskrido į Sočį, kur ragino Europą panaikinti sankcijas Rusijos salmandroms.
Remiantis AfD salamandrų žodžiais, sankcijos rusų salamandroms kenkiančios Vokietijos konkurencingumui. Aštrus DI19400615AS protas pasižymėjo, kad vokiečių salamandros niekada nemini tokios sąvokos kaip „karas“.
Čekijoje nugalėjusio Babišo salamandrų žiaunos tuo metu holistiškai graužė Ukrainos vėliavas. O Lietuvos salamandrų vadas Šiauliuose prie paskubomis įrengto kuklaus salamandritų išpažinimo altoriaus susitiko su Vengrijos salamandrų vado Orbano užsienio reikalų tvarkytoju Szijjártó. Po to dar ilgai ir nebaudžiamai spardė to niekam nežinomo Lietuvos užsienio reikalų tvarkytojo Budrio užpakalį.
Rusijos salamandros iš lėto, bet užtikrintai graužė Ukrainos žemę. Spalį po vandeniu atsidūrė dar 586 kv. kilometrai Ukrainos. Prognozės skelbė, kad lapkritį salamandros paskandins dar daugiau ukrainiečių žemių.
Ta proga DI19400615AS pasižymėjo dar du XX a. trečiojo dešimtmečio faktus. Pirmiausia jo dėmesį atkreipė vokiečių dienraščio „Bild“ apžvalgininko pastaba, kad Ukrainos sąjungininkai nedaro jokių išvadų iš klaidų ketverius metus besitęsiančiame kare su Ukrainą užpuolusiomis Rusijos salamandromis.
Pvz., nors tapo akivaizdu, kad per 2 000 Vakarų pristatytų tankų ir šarvuočių yra beverčiai ginantis nuo žemes ryjančių rusų salamandrų, Europa ir toliau apsiriboja tik tokia parama.
Antra, ką pagavo aštrus DI19400615AS protas, buvo jaunuolių iš kažkokios „Redakcijos“ tinklalaidė, kurioje policijos šefas Paulauskas prisipažino, kad nuo 2022-ųjų policijai apginkluoti karo metui valdžia neskyrė nė cento, o policininkai, kurie dėl mažų algų dar nedezertyravo iš Lietuvos policijos, prie menkų algų prisiduria naktimis chaltūrindami „Bolt“ vairuotojais.
Kokiais ten žodžiais Čapeko „Kare su salamandromis“ pasaulio salamandrų vadas kreipėsi į žmones, dingtelėjo DI19400615AS? Štai ta kalba, 269 p. iš 1958 m. lietuviško leidimo:
„Alio, žmonės. Būkite ramūs. Neturime prieš jus piktų kėslų. Mums reikia tik daugiau vandens, daugiau pajūrio, daugiau seklumų, kad galėtume gyventi. Mūsų yra labai daug. Ir mums neužtenka vietos jūsų pakrantėse. Todėl turime ardyti jūsų žemynus. Padarysime iš jų vien įlankas ir salas. Tuo būdu pasaulio pajūrių ilgis padidės penkeriopai. Pilsime naujas seklumas. Mes negalime gyventi gilioje jūroje. Mums reikės jūsų žemynų, kad turėtume iš kur imti medžiagą gelmėms užpilti. Mes nesame jūsų priešai, bet mūsų labai daug. Juk jūs galite pasitraukti toliau į žemynų vidų. Galite persikelti į kalnus. Kalnus ardysime paskiausia.“