Nors tai atrodo keista, trumpas vaizdo įrašas, kuris buvo paviešintas socialinėje žiniasklaidoje ir kurio geografinė vieta buvo nustatyta vos už kelių mylių nuo Pokrovsko, leidžia pamatyti, kaip keičiasi Rusijos karo Ukrainoje taktika.

Jei Pokrovskas pateks į Rusijos pajėgų rankas, o tai dabar atrodo vis labiau tikėtina, tai bus didžiausias miestas, kurį Maskva užėmė nuo 2023 m. gegužės, kai Ukraina prarado Bachmuto kontrolę.

Kaip ir Bachmutas, Pokrovskas yra iš esmės pavirtęs griuvėsiais, o jo strateginė reikšmė dabar yra labai sumažėjusi. Tačiau, kaip ir anksčiau Bachmutas, Pokrovskas taip pat tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

Todėl Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atrodo pasirengęs sumokėti už jį beveik bet kokią kainą, o Ukrainos kariuomenė bando jį išlaikyti, nors situacija tampa vis beviltiškesnė.

Nors abiejų rytinių miestų likimas gali atrodyti labai panašus, kariai vietoje, kariniai stebėtojai ir analitikai teigia, kad Rusijos požiūris į juos yra labai skirtingas, o taktikos pasikeitimas rodo, kaip karas vystėsi per pastaruosius dvejus metus.

Pagrindinė šių pokyčių priežastis yra masinis dronų paplitimas, o naujausi technologiniai pasiekimai leidžia dislokuoti daug daugiau dronų didesniais atstumais. Tai iš esmės išplėtė „žudymo zonas“ abiejose Rusijos ir Ukrainos kariuomenių fronto linijos pusėse, todėl pažanga mūšio lauke tapo daug sudėtingesnė.

Užuot naudojusios sunkiąją ginkluotę, kad pralaužtų gynybą jėga, Rusijos pajėgos vis dažniau siekia įsiskverbti į Ukrainos teritoriją naudodamos netradicines transporto priemones, pavyzdžiui, mopedus ir keturračius motociklus.

Vienas Ukrainos 129-osios brigados karys, šiuo metu dislokuotas į šiaurės rytus nuo Pokrovsko, CNN papasakojo, kad jo padalinio pirmasis susidūrimas su rusais, važiuojančiais keturačiais, buvo „visiškai netikėtas“, bet vis dėlto logiškas.

„Tai logiška. Mes smogiam dronais, o jiems lengviau judėti lengvosiomis transporto priemonėmis“, – sakė karys.

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Pokrovske šiuo metu yra apie 300 rusų kareivių, tačiau pabrėžė, kad kovos vis dar tęsiasi.

Medicininė evakuacija tampa neįmanoma

Rusija beveik dvejus metus lėtai žengė į priekį Pokrovsko link, po to, kai 2024 m. pradžioje įvyko proveržis Avdijivkoje, esančioje toliau į rytus.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto „Institute for the Study of War“ (ISW) gynybos projekto „Defense of Europe Project“ direktorius Masonas Clarkas CNN teigė, kad, kaip ir užėmus Avdijivką, Rusija įžengė į Pokrovską, „siekiant priversti Ukrainos kariuomenę galiausiai pasitraukti arba, idealiu atveju, visiškai apsupti Ukrainos pajėgas“.

„Tai skiriasi nuo Bachmuto, kuris buvo daug labiau tyčinis, tiesioginis fronto puolimas miesto teritorijoje. Pokrovske operatyvinis tikslas buvo apsupti Ukrainos kariuomenę, o ne būtinai išvalyti miestą kvartalas po kvartalo“, – sakė jis.

Nors Maskvos pajėgos Pokrovsko visiškai neapsupo, joms pavyko nutraukti Ukrainos tiekimo linijas.

Vienas Ukrainos karo medikas, kurio padalinys šiuo metu kovoja Pokrovske ir netoliese esančiame Myrnohrado mieste, sakė, kad evakuacija iš miesto šiuo metu yra beveik neįmanoma, nes evakuacijos transporto priemonės negali priartėti arčiau nei 10–15 kilometrų nuo miesto, o net ir toks artumas yra labai rizikingas dėl dronų.

„Sunkiai sužeisti žmonės nepasiekia medicininės stabilizacijos punkto. Jei kas nors patiria vidutinio sunkumo sužalojimus, jie pas mane atvyksta sunkioje būklėje, jei jiems pasiseka iš viso mane pasiekti. Lengvi sužalojimai greitai virsta į vidutinio sunkumo“, – jis sakė CNN.

„Šiuo metu turime keletą žmonių, kurie jau dvi savaites yra sunkiai sužeisti. Vienas iš jų jau savaitę yra sunkioje būklėje, ir mes negalime jo iš ten ištraukti“, – pridūrė jis.

Ukrainos kariuomenė bandė naudoti bepilotes šarvuotas transporto priemones, kad išgelbėtų sužeistuosius, tačiau Pokrovske dirbantis medikas sakė, kad šios transporto priemonės pritraukė didelį Rusijos atakų kiekį, nors tarptautinė teisė draudžia pulti neginkluotus ir aiškiai pažymėtus medicininius transportus.

Nedidelėms grupėms pavyksta prasmukti

2023 m. pirmąjį pusmetį vykusios Bachmuto mūšio metu ukrainiečiai pavadino „mėsmalės“ puolimais, kai bangomis atakuojančios Rusijos pajėgos nuolat veržėsi į gerai ginamas Ukrainos pozicijas. Idėja buvo tokia, kad ukrainiečių pajėgos, pradėdamos šaudyti, išduos savo pozicijas.

Ši taktika lėmė itin didelius rusų kareivių, kurie iš esmės buvo siunčiami į mirtį, nuostolius. Tie, kurie norėjo grįžti atgal, galėjo būti nušauti savo pačių vadų.

Bachmute kovojantys Ukrainos kariai CNN papasakojo, kad kasdien likviduodavo dešimtis Rusijos kareivių, kurių kūnai buvo paliekami laukuose sušalti, o kitą dieną į tą pačią misiją buvo siunčiama kita karių banga. Galiausiai, dėl gausybės, šis Rusijos metodas pasiteisino ir po kelis mėnesius trukusių kovų išsekino Ukrainos kariuomenę.

Dabar taktika yra pakitusi.

„Bachmute „Wagner“ grupuotė siųsdavo samdinius į atvirą vietą, kad pritrauktų ukrainiečių kulkas, tikėdamasi, kad jie bus nužudyti… dabar tikslas yra, kad kuo daugiau kareivių priartėtų prie ukrainiečių pozicijų. Jie nesiunčiami tam, kad būtų nužudyti“, – sakė ISW atstovas Masonas Clarkas.

129-osios brigados karys CNN teigė, kad rusų puolimo grupės taip pat tapo mažesnės.

„Miestuose jie anksčiau judėdavo grupėmis nuo penkių iki septynių žmonių. Dabar jų yra ne daugiau kaip trys. Tačiau juos sunku sekti žvalgybiniais dronais, nes ekrane matyti mažiau judesio“, – sakė karys.

Kitas karys iš Ukrainos dronų padalinio „Peaky Blinders“ taip pat sakė, kad rusai dažnai juda grupėmis po tris, pridurdamas, kad nuostoliai išlieka dideli.

„Jie tikisi, kad du bus nužudyti, bet vienas vis tiek pasieks miestą ir ten įsitvirtins. Per dieną gali praeiti apie šimtas tokių grupių“, – praėjusią savaitę CNN tikino karys.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija apskaičiavo, kad iš daugiau nei 1,1 milijono aukų, kurias Rusija patyrė nuo 2022 m. vasario mėn. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, trečdalis buvo nužudyti arba sužeisti šiais metais.

„Tai rusams yra įmanoma, nes jie sutiko su labai lėtu pažangos tempu, o toks veikimo būdas iš tiesų yra labai lėtas, tuo tarpu 2022 ir 2023 m. jie vis dar teikė pirmenybę greitam pažangos tempui“, – sakė M. Clarkas.

Parengta pagal CNN inf.