Nori amortizuoti ESO kaštus
Energetikos ministerija pakomentavo „Delfi“ įstatymų pakeitimus, sakydama, kad gaminantys vartotojai už atgautą elektros energijos kiekį šiuo metu neapmoka garantinio tiekimo veiklos sąnaudų, garantinis tiekėjas – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – patiria sąnaudų.
„Siūloma nustatyti, kad tokiam gaminančiam vartotojui, kuriam užtikrinamas garantinis tiekimas, būtų taikoma garantinio tiekimo kaina, apskaičiuojama vidutinę einamojo ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainą, susiformavusią Lietuvos kainų zonoje kitos paros rinkoje, padauginus iš atitinkamo koeficiento dydžio.
Siūloma nustatyti, kad buitiniam gaminančiam vartotojui būtų taikomas 0,15 koeficientas (be elektros energijos vertės komponento), o nebuitiniam gaminančiam vartotojui – 0,25 (be elektros energijos vertės komponento)“, – sako ministerija.
Nurodyti koeficientai gaminančio vartotojo atveju taikomi už atgautą (tai yra, iš tinklų paimtą) elektros energijos kiekį. Frazė „be elektros energijos vertės komponento“ reiškia, jog yra padengiamas tik skirtumas tarp į tinklus patiektos ir iš tinklų atgautos elektros energijos vertės.
ESO papildomai patikslino naujienų portalui, kad „šie koeficientai būtų taikomi mėnesinei biržos kainai, bet pati biržos kaina už savo atgautą kiekį nebūtų mokama“.
„Tai iš dalies kompensuotų gaminančių vartotojų, besinaudojančių garantiniu tiekimu, veiklos sąnaudas ir sukeliamus disbalanso kaštus, kurie pagal galiojančius teisės aktus gaminančių vartotojų nėra padengiami“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Cituojant paties Elektros energetikos įstatymo pakeitimo formuluotę: „kai toks buitinis vartotojas yra gaminantis vartotojas (…) atgautos elektros energijos kiekio atveju taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinę einamojo ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainą, susiformavusią Lietuvos kainų zonoje kitos paros rinkoje padauginus iš koeficiento 0,15“. Analogiškai yra verslo vartotojams (jiems, kaip minėta, norima taikyti 0,25).
ESO teigimu, privačių gaminančių vartotojų garantiniame tiekime šiuo metu yra 2,7 tūkst., o komercinių – 1,9 tūkst. Iš viso šia paslauga naudojasi apie 40 tūkstančių vartotojų.
Kai kurie tiekėjai baiminasi migracijos
Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ nuomone, jeigu būtų įtvirtinta galimybė apmokestinti garantinio tiekimo paslauga besinaudojančius gaminančius vartotojus už iš tinklo susigrąžintą sukauptą elektros energiją, taip būtų išskirtinai sudaromos kitokios sąlygos vienai vartotojų grupei – ką dabar draudžia daryti šalyje galiojantys įstatymai.
„Kartu tai taptų paskata gaminantiems vartotojams „išeiti“ iš garantinio tiekimo ir rinktis nepriklausomus tiekėjus, o tai dar labiau didintų tiekėjams tenkančią finansinę naštą“, – „Delfi“ komentuoja „Enefit“ valdybos narė Komentuoja Žana Klusovskienė.
Energetikos ministerijos teigimu, siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins sąnaudų pagrįstumą, garantinio tiekėjo veiklos neutralumą ir proporcingą paslaugų kaštų paskirstymą tarp visų elektros rinkos dalyvių.
„Priešingu atveju garantinio tiekėjo sąnaudas, susidariusias dėl gaminančių vartotojų, turėtų apmokėti kiti garantinio tiekimo vartotojai“, – paaiškina ministerija.
Kontekstas: dabartinė tvarka ir sprendžiama problema
Norint suprasti šių pakeitimų prasmę reikia prisiminti, pirma, pastarojo meto diskusijas dėl gaminančių vartotojų, antra, aptarti dabartines atsiskaitymo schemas, ir trečia, paanalizuoti garantinio tiekimo kainodarą.
Taigi, pirma, nepriklausomi elektros tiekėjai jau kurį laiką kalba apie gaminančių vartotojų jiems sukuriamus nuostolius, nes remiantis vyraujančia vadinamosios dvipusės apskaitos (net metering) schema, šie saulės elektrinių savininkai moka tinklų arba kitaip – „pasaugojimo“ mokesčius bendrovei ESO, tačiau iš tiekėjų tiesiog susigrąžina perteklinę elektrą kilovatvalandėmis. Tai yra skirtinga schema nuo grynojo atsiskaitymo (net billing).
Todėl, kaip jau neseniai rašė „Delfi“, nutarta siūlyti variantą, kaip būtų galima per VIAP dedamąją kompensuoti tiekėjų nuostolius, paskirstant pastaruosius visiems elektros vartotojams.
Savo ruožtu garantinio tiekimo paslaugą užtikrina būtent bendrovė ESO. Kitaip tariant, ji yra tas tiekėjas, kuriam esą reikėtų kompensuoti nuostolius.
Beje, operatorius jau anksčiau yra išsakęs nuogąstavimų dėl rizikos, kad gaminantys vartotojai (galimai neapsikentę nepriklausomo tiekimo vienų ar kitų sąlygų) perbėgs į garantinį tiekimą. Apie tai kalbama jau porą metų:
Atkreiptinas dėmesys, kad garantiniame tiekime jau galioja tam tikri koeficientai: šios paslaugos tiekimo kaina skaičiuojama prie ankstesnio mėnesio biržos kainos pridedant 15 proc. buitiniams vartotojams ir 25 proc. verslui (atitinkamai, dauginama biržos kaina iš 1,15 ir 1,25 koeficientų) ir dar pridedamas PVM.
Kai kalbama apie 0,15 ir 0,25 koeficientus, čia jau turimas omenyje naujas siūlomas apmokestinimas gaminantiems vartotojams garantiniame tiekime už „pasaugotą“ ir susigrąžintą elektrą, tai yra, vasarą atiduotą tiekėjui, o žiemą pasiimtą iš jo.
Galima sakyti, kad taip mėginama papildyti „net metering“ schemą ir sukurti kompensavimo mechanizmą tiekėjui (šiuo atveju ESO).
2025 metų „pasaugojimo“ arba tinklų mokesčiai (tai yra gaminančio vartotojo santykis su ESO kaip tinklų operatoriumi, o ne tiekėju):
Informacija pateikta žemos įtampos tinklui, su PVM. Nurodytas persiuntimo tarifas – „Standartinio“ vienos laiko zonos planas.