Sekmadienį „Panathinaikos“ 82:77 pranoko Salonikų „Aris“ su Arnoldu Kulboka, o po rungtynių turkas sulaukė klausimo apie „NBA Europe“ projektą, kurį specialistas vertina, kaip grėsmę Europos krepšiniui.
„NBA projektas Europoje paskelbė miestus, kurie dalyvaus šiame turnyre. Tarp jų yra tokie miestai, kaip Paryžius, Londonas ir Mančesteris. Jeigu ten nėra jokio susidomėjimo krepšiniu, kaip įmanoma yra padaryti stiprią lygą tokiu atveju? Pirmiausia, turi būti susidomėjimas. Jeigu per „dvigubą“ Eurolygos savaitę arenoje nebūna nė vieno žurnalisto… Pirmą kartą tai pamačiau savo gyvenime. Tai yra labai pavojinga situacija Europos krepšiniui“, – teigė E. Atamanas.
Kalbėdamas apie nulinį žurnalistų susidomėjimą, turkas turėjo omenyje „Paris Basketball“ ekipą, prieš kurią praėjusią savaitę žaidė „Panathinaikos“. Treneris net pajuokavo, kad Eurolygoje galėtų būti ne tik krepšininkų, bet ir žurnalistų perėjimo langas.
„Europoje įvyksta labai daug žaidėjų ir trenerių perėjimų į kitas komandas. Manau, kad toks dalykas galėtų įvykti ir žurnalistų bendruomenėje. Šioje konferencijoje gaunu labai gerus klausimus, o ir žmonių čia yra daug. Visgi praėjusią savaitę buvome Paryžiuje, kur spaudos konferencijoje dalyvavo nulis žurnalistų, o prieš mane konferencijoje dalyvavęs „Valencia“ treneris Pedro Martinezas taip pat neišvydo nė vieno žurnalisto. Tad Eurolyga galėtų leisti atlikti perėjimus ir šioje srityje“, – pašiepė žurnalistų darbą Paryžiuje strategas.
Grėsmė Lietuvos krepšiniui
2027 metams suplanuotame „NBA Europe“ projekte 12 miestų turės garantuotas vietas – Londonas, Mančesteris (abu Didžioji Britanija), Roma, Milanas (abu Italija), Barselona, Madridas (abu Ispanija), Paryžius, Lionas (abu Prancūzija), Berlynas, Miunchenas (abu Vokietija), Atėnai (Graikija) ir Stambulas (Turkija).
Šešios iš jų jau yra praktiškai žinomos – kalbama, kad Eurolygos šeimą palikti ketina Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano ASVEL, vieta NBA projekte žadama ir Berlyno ALBA bei Stambulo „Galatasaray“ klubams.
„Laukia visiškai nauja Europos krepšinio architektūra, – perspėja vadybininkas Jonas Vainauskas. – Viskas keisis. Eurolyga liktų be pagrindinių Ispanijos klubų. Net jei kurtųsi naujos komandos Milane ar Atėnuose, tai viską keistų. Būsimų pokyčių kontekste Eurolygos vieta dabar neaiški ir nesuprantama. Ar ji apskritai bus?“
Kai kurias komandas teks kurti nuo nulio – Mančesteryje, Romoje, Paryžiuje, galbūt Milane. Kol kas neaišku, kuri Atėnų komanda susivilios galimybe prisiglausti po NBA sparnu, taip pat nežinoma Eurolygoje žaidžiančios „Emporio Armani“ pozicija ir ateities planai.
Mados sostinėje NBA kalbasi ne tik su šia ekipa, bet ir žvelgia į futbolo gigantus – Milano „Inter“ bei „AC Milan“. Tikimasi, kad savo krepšinio sekcijas dėl NBA projekto įsteigs „Manchester City“ ir Paryžiaus „Saint-Germain“. Romoje taip pat nėra stipraus krepšinio klubo – praeityje miestą garbingai reprezentavusi „Virtus“, vėliau tapusi „Lottomatica“, bankrutavo prieš ketverius metus. Naujai gaivinamas praeities milžinas šiuo metu savo kelią pradeda nuo žemesniųjų lygų. Italijos sostinė turi garsų futbolo vardą – „Roma“ klubą.
„Tai yra per didelės organizacijos ir per dideli finansiniai ištekliai. Jeigu Europos krepšinis bus patikėtas NBA ir futbolo klubams, manau, kad tai yra žaidimo pabaiga Eurolygai“, – nuogąstauja J. Vainauskas.
Be 12 garantuotų vietų didiesiems Europos miestams, NBA numato dar keturias vietas turnyre – vieną jų gautų FIBA Čempionų lygos nugalėtojas, dar trys būtų išdalintos per nacionalinius čempionatus, kurie dar nėra įvardijami.
Vis tik J. Vainauskas jau dabar mato, kad Lietuva tikrai nebus tarp jų.
„Kauno „Žalgirio“ apsidraudimas projektu Londone („Lions“ klubas, – aut. past.) duoda vilties, kad lietuviškos krepšinio orbitos dalis NBA projekte bus. Manau, kad NBA pakankamai ciniškai ir atmestinai žiūrės į mažų šalių, mažų ekonomikų krepšinį – tokių kaip Lietuva ar Serbija. Esu įsitikinęs, kad bus sudarytos sąlygos patekti vienai iš Tel Avivo komandų, o ateityje ir, mūsų didžiam nusivylimui, Maskvos komandai. Tai tik prielaida, bet manau, kad NBA žiūrės į verslo modelį ir sudarys sąlygas klubams iš tų čempionatų, kurie turi dideles rinkas ir gali generuoti auditoriją bei pajamas“, – spėjo jis.
Tad Lietuvai turėti komandą NBA lygoje gali pavykti tik per Čempionų lygą, kurioje varžosi vienintelis mūsų šalies atstovas – Vilniaus „Rytas“.
Tiesa, šeštąjį sezoną FIBA turnyre pradėję šalies vicečempionai čia niekaip kalnų nenuverčia ir apie taurės kėlimą į viršų pasvajoti neleidžia. Kol kas geriausias „Ryto“ pasiekimas – žaidimas „Top 16“ etape, o atkrintamosios nepasiektos nė karto.
„Norint kažkuo tapti, reikės kažką laimėti, o ne balansuoti ties lentelės viduriu. Pralaiminčios, nieko nesiekiančios komandos, kuo toliau, tuo mažiau bus įdomios“, – brėkštančių Europos krepšinio permainų fone įspėja J. Vainauskas.