Turi daug klausimų
R. Lapinskienės teigimu, darbdaviai dar kol kas atsargiai žiūri į Z kartos atstovus, bando juos suprasti, turi daug klausimų, kaip su jais dirbti ir kaip juos pritraukti.
Ji atkreipė dėmesį, kad Z karta pagal statistinius skaičiavimus jau šiemet turėtų sudaryti apie 30 proc. visos pasaulio darbo rinkos: „Jie tikrai sparčiai žengia į mūsų rinką ir mes turime galvoti, kaip galime su jais dirbti ir kaip tai atrodys ateityje.“
Trys dalykai renkantis darbą
Pasidalijusi anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, R. Lapinskienė išskyrė tris pagrindinius dalykus, kurie mums svarbūs renkantis darbą, ir palygino juos su tais, kurie aktualūs Z kartai:
„Mums pirmiausia svarbus yra atlyginimas. Žiūrime, ką mums siūlo darbdavys. Antra – darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Vadinasi, kiek mes galime derinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Trečia – tobulėjimas, kiek mes galime augti, kilti karjeros laiptais ir pan.
Z kartoje šitie kriterijai apsiverčia. Mūsų tyrimas rodo, kad Z kartoje svarbiausia yra tobulėjimas – kiek jie augs, kiek galės tobulėti tiek profesiškai, tiek asmeniškai ir, aišku, karjeros galimybės. Antroje vietoje yra atlyginimas ir papildomos naudos, o trečioje – darbo ir asmeninio gyvenimo balansas.
Ir tai turbūt yra labai natūralu ir paprastai paaiškinama, ko gali norėti jaunas žmogus, bebaigiantis studijas. Aišku, kad jam svarbiausia yra augti, mokytis ir įgyti tam tikros patirties, kurią panaudos ateityje.“
Kas svarbu lietuviams ir kas amerikiečiams
Pasakodama apie naujausią tyrimą, R. Lapinskienė sakė, kad jis buvo kokybinis, iš viso buvo pakalbinti 25 studentai, studijuojantys verslo vadybos arba ekonomikos bakalauro studijas:
„Kontekstai buvo du – Lietuva ir JAV. Norėjome palyginti, kiek skiriasi tos pačios kartos atstovų požiūris į darbdavius gerokai skirtingose šalyse.
Iš tiesų trys pagrindiniai kriterijai, kuriuos įvardijau, yra tokie patys. Taip pat tam tikri bruožai – kaip smalsumas, greitis, norėjimas pasiekti dalykų, prasmės paieškos – irgi yra vienodi.
Turbūt skirtumai daugiau susiję su socialine santvarka šalyje. JAV studentai labiau akcentuoja apmokamas atostogas, sveikatos draudimą, nes ten jis labai brangiai kainuoja, jeigu turi mokėti iš savo kišenės. O Lietuvoje daugiau kalbama apie papildomas naudas, tokias kaip sporto klubai, tam tikros sveikatinimo iniciatyvos, darbostogos ir pan.“
Išskiria organizacijos kultūrą
Paklausta, ką Z kartos atstovai labiausiai vertina pačioje darbo aplinkoje, pašnekovė sakė, kad dažniausiai jie mini organizacinę kultūrą:
„Sakyčiau, priešingai negu galbūt kitos kartos, anksčiau mes turbūt nelabai ir žinojome, ką tai reiškia, o šiuolaikiniai studentai puikiai supranta, kas yra kultūra, kaip ji reiškiasi. Tad jiems labai svarbu, kad ta kultūra būtų paprasta, draugiška, kad aplinka būtų įtraukianti, kad jie būtų priimti.
Jiems labai svarbu, kad aplinka būtų įtraukianti, kad jie būtų priimti.
Ir labai išskiria patį vadovų elgesį ir lyderystės stilių. Jie labai nori turėti vadovus, kurie nebėra tie nurodytojai, kontroliuotojai, o daugiau mentoriai, lyderiai, kurie nurodo, kaip jam nueiti iki kokio nors jo asmeninio tikslo, ir padeda jam tai padaryti.
Jie nori turėti labai artimą santykį ne tik su tiesioginiu vadovu, bet ir su aukštesnio lygio vadovais. Dėl to labai nenori tų hierarchinių organizacinių kultūrų ir struktūrų, kuriose darbuotojas kartais generalinio direktoriaus taip ir nepamato. Jie tikisi artimo santykio su bet kokia vadovų komanda.“
Patarimai darbdaviams
Paisteiravus, kokių patarimų turėtų darbdaviams, kaip jiems pasiekti jaunuolius, į ką atkreipti dėmesį, R. Lapinskienė pasidalijo, kad universiteto atlikti tyrimai rodo, jog didžiausią įtaką renkantis darbdavį jaunimui daro žmonės: „Pirmiausia, savos aplinkos žmonės: tėvai, draugai, bendrakursiai, taip pat visa universiteto aplinka, dėstytojai, karjeros konsultantai taip pat turi labai stiprios įtakos jų sprendimui.
Antroje vietoje yra socialinė medija, ypač „LinkedIn“ platforma, kur jie visada pasižiūri apie organizaciją ir, kas yra dar įdomiau, kad jie pasižiūri ir būsimo tiesioginio vadovo profilį. Tokių studentų, kurie pasižiūri tiesioginio vadovo profilį ir ten tikisi pamatyti vadovo vertybes, suprasti, koks jis yra žmogus, kokiomis vertybėmis vadovaujasi darbe, kaip komunikuoja, pagal mūsų apklausą yra net apie 70 proc.
Tad tikrai svarbu ne tik savo profilį prižiūrėti, bet ir galvoti apie vadovų, asmeninius prekių ženklus ir bent jau pradžioje būti platformoje ir pradėti komunikuoti.“
Ji taip pat pasidalijo patarimu vadovams, norintiems į savo darbovietę pritraukti jaunimo: „Sakyčiau, visiems reikėtų pagalvoti, kaip tuos jaunuolius pritraukti į biuro aplinką, ypač tuos, kurie studijuoja universitetuose. Nes Lietuvoje yra dar labai daug organizacijų, kurios tikisi, kad studentas dvejus trejus metus padirbs parduotuvėje, o jau tada užaugs iki biuro pareigų.
Dabar studentas to nebenori. Jis studijuoja universitete ir nenori dirbti nekvalifikuoto darbo. Jis iš karto tikėtųsi kokių nors pareigų biure, kur paskui galėtų labai aiškiai augti, daryti karjerą ir kurti vertę.
Lygiai taip pat reikėtų pagalvoti apie atlygio politiką studentams. Labai svarbu yra sąžiningas atlygis. Jie nesitiki uždirbti daug, supranta, kad su karjera jų atlyginimas augs, bet jie nori, kad tai būtų sąžininga. Jeigu aš esu studentas ir dirbu tą patį darbą, kurį dirba vyresnis žmogus, aš noriu uždirbti tiek pat. Taigi svarbu skaidri atlygio politika.“
Visą pokalbį galite peržiūrėti straipsnio viršuje esančiame laidos vaizdo įraše.