„Sporto forumą“ organizavo Lietuvos komandinių žaidimų federacijų asociacija, vienijanti komandinių sporto šakų organizacijas.
Vienas pirmųjų po įžanginių kalbų prie mikrofono stojo LFF vadovas E. Stankevičius, dėmesį atkreipęs į, jo manymu, nepakankamą valstybės požiūrį futbolui.
„Dvejopi jausmai apima klausantis ir skaitant tam tikrų kolegų pasisakymus iš kitų sporto federacijų apie takoskyrą tarp individualių ir komandinių sporto šakų.
Tikrai nekonkuruojame su individualiomis sporto šakomis. Norime papasakoti apie bendrą sporto finansavimo situaciją, kaip šiame fone atrodo komandinės sporto šakos.
Norime suvienodinimo, norime, kad sąlygos būtų tolygios. Mūsų asociacija vienija 10 sporto šakų, bendras sportuojančiųjų skaičius išties didelis. Atleiskite, nesuprantu logikos, nesuprantu politikos, iš komandinių sporto šakų tik taip vadinama antroji religija krepšinis, dėka 3×3 olimpinių bronzos medalių ir dalyvavimo pasaulio čempionatuose, patenka tarp prioritetinių sporto šakų.
Visos kitos prioritetinės sporto šakos – individualios. Manau, tai neteisinga. Man keliaujant po užsienio šalis sunku paaiškinti, kodėl futbolas nėra prioritetinių, strateginių sporto šakų gretose. Pasaulyje tai „Nr.1“, taip, Lietuvoje rezultatų situacija yra, kokia yra, bet futbolas nusipelnė atitinkamo statuso.
Kaip ir ledo ritulys, rankinis, tinklinis ir kitos komandinės sporto šakos nori vietos po saule bei vienodų sąlygų konkurencinėje aplinkoje“, – tvirtino E. Stankevičius.
Jis tvirtino dabar regintis „iškreiptą vaizdą“ lyginant su futbolo gaunamu finansavimu ir futbolą sportuojančiųjų gretomis.
LFF vadovas pateikė skaidrę su 2024 m. masiškiausių sporto šakų dešimtuku, jis rėmėsi Lietuvos sporto centro fiksuojama statistika, pagal ją futbolas – pirmoje vietoje (57,678 tūkst. sportuojančiųjų), antroje vietoje – orientavimosi sportas (45,546 tūkst.), pagal šią rikiuotę treti – sportiniai šokiai (25,239 tūkst.), krepšinis – tik 5-as (14,105 tūkst.).
Pagal ją futbolas – 17-oje vietoje, 2025 m. sulaukęs 208,575 tūkst. eurų valstybės finansavimo.
Pirmoje vietoje – Lietuvos plaukimo federacija („LTU Aquatics“ asociacija) – 2,408 mln. eurų, antras – krepšinis (2,364 mln.), trečia – lengvoji atletika (1,780 mln. eurų), į dešimtuką pateko irklavimo federacija (1,313 mln.), baidarių ir kanojų irklavimo federacija (1,086 mln.), šiuolaikinės penkiakovės federacija (1,122 mln.), dviračių sporto federacija (0,632 mln.), imtynių (0,480 mln.), gimnastikos (0,437 mln.) ir bokso (0,435 mln.) federacijos.
„Turime 17 įvairaus amžiaus nacionalinių rinktinių. Nemanau, kad 208 tūkst. eurų yra ta suma, kurios nusipelno Lietuvos futbolas, vienijantis tokias sportuojančiųjų gretas.
Vienas ar kitas milijonas esmės neišspręs, bet mes norime paprašyti, kad būtų suvienodintos sąlygos, keletas papildomų milijonų būtų skirta komandinėms sporto šakoms neatimant tų lėšų iš individualių sporto šakų, o ieškant papildomo finansavimo“, – teigė E. Stankevičius.
Plačiau čia (nuo 23 min. įraše):