„Deja, ES gimsta bemaž dvigubai mažiau vaikų nei prieš šešis dešimtmečius, o tai kelia didelių iššūkių pažangios Europos ateičiai. Lietuvoje gimstamumo dinamika atspindi bendras Europos ir EBPO šalių demografines tendencijas, o pastaruoju metu gimstamumo lygis yra itin žemas. Kas visa tai nulemia?“, – konferencijoje „Auginu Europą 2025“ kalbėjo D. Nausėdienė.

Pirmoji šalies ponia vardijo visą eilę priežasčių: „ekonominiai sunkmečiai, pragyvenimo išlaidų krizės daro poveikį. Gimstamumo problemą paaštrino COVID pandemija. Rusijos brutalus karas prieš Ukrainą taip pat gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl šeimos gausėjimo“.

„Visgi Lietuvą EBPO priskiria prie kelių kitų šalių, kuriose faktinis gimstamumo rodiklis iki galo neatliepia visuomenėje galimai atidėtų sprendimų turėti vaiką. Bet ar tai realizuosis, didžiausia mįslė sprendžiama politikų, demografų ir visuomenės? Prezidentas, įgyvendindamas gerovės valstybės viziją, per šešerius metus inicijavo daugybę šeimų su vaikais padėtį gerinančių įstatymų ir visuomenės požiūrį keičiančių socialinių iniciatyvų.

Lietuvoje šeimai palankią politiką, lyginant ją su EBPO vidurkiu, atspindi šiuo metu ilgos motinystės atostogos, o paramos pinigais ir paslaugomis šeimoms apimtys santykyje su BVP Lietuvoje net šiek tiek viršija šalių vidurkius“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Rizikos dėl nėštumo atidėjimo

Savo kalboje pirmoji šalies ponia aptarė problematiką, kuri susijusi su nėštumo atidėjimu vėlesniam amžiui.

„Visgi Lietuvoje, kaip ir kitose ES ir EBPO šalyse, vyksta fundamentalūs šeimos sampratos pokyčiai. Pirmas vaikas pagimdomas kur kas vėlesniame amžiuje, ir atitinkamai – antras ir trečias vaikai pagimdomi gerokai perkopus 30 metų amžių. Tačiau nėštumas vėlyvame amžiuje stipriai didina su naujagimio ir motinos sveikata susijusią medicininę riziką ir iš esmės mažina tikimybę pastoti. Su didėjančiu tėvų amžiumi didėja negyvagimių rizika, mažo svorio naujagimių, kūdikių apsigimimų, priešlaikinių gimdymų rizika, o vėliau – šizofrenijos ir autizmo rizika“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Kartu ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje perinatalinis mirtingumas nuo 2000 metų sumažėjo perpus.

„Liūdina klibantys kultūriniai šeimos pamatai. Vis daugiau vaikų gimsta ir auga ne šeimoje. Ryški problema yra gimstamumas regionuose. Regione prastėja šeimai reikalingų viešųjų paslaugų prieinamumas, švietimo, sveikatos, būsto [situacija]. Auga skaitmeninis vaikystės pasaulis. Televizija, socialiniai tinklai neretai formuoja ydingą pasaulėžiūrą apie šeimą, vaikus. Kai emociniai ryšiai su tėvais silpni, o technologijos tampa artumo pakaitalu, tai silpnina gyvo žmogiškojo bendravimo ir sugyvenimo įgūdžius“, – dar vieną problemų lauką palietė D. Nausėdienė.

Anot pirmosios šalies ponios, moterų įgalinimas, šeimos ir darbo derinimas – vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių gimstamumą.

„Geras to balansas skatina šeimas turėti antrą ir daugiau vaikų. Negalime tikėtis, kad šeimos ryšis turėti vaikų, jei nejaus valstybės rūpesčio ir nesijaus saugios ištikus krizei. Todėl skiriame daug dėmesio asmenų su negalia aplinkos prieinamumui gerinti, individualizuotoms socialinėms paslaugoms plėsti ir įtraukiam ugdymui. Manau, pasirinkome teisingą kryptį. Svarbu neprarasti visiems ryžto ir nuosekliai didinti valstybės paramą šeimai“, – teigė D. Nausėdienė.

Kėlė retorinį klausimą kiekvienam

Apskritai savo kalbą konferencijos atidarymui pirmoji šalies ponia pradėjo nuo gyvybės kaip vertybės akcentavimo.

„Gyvybė unikali. Ji yra vienintelė duotybė vienam kartui. Būtis neperrašoma ir yra valdoma mūsų sprendimų galia. Šis laikmetis yra mūsų bendras laikas, kuriame svarbūs būtent mūsų pasirinkimai, kad ir kokiame pasaulio taške begyventume. Koks yra tavo tikslas, už kurį tu stovi?

Lietuvos prezidentas ir aš stovime už gyvybę, vardan gyvybės ir gerovės valstybės kiekvienam gyvenančiam joje. Mes stovime už laiką, skirtą kūrybai, savalaikiams, išmintingiems sprendimams ir konstruktyvumui, tirpstančiam deja destrukcijos ir nekonstruktyvaus informacinio triukšmo jūroje, laikmetyje, kai laužomos socialinės normos ir istorinės tradicijos“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Aptarė minkštosios galios svarbą

Pirmoji šalies ponia savo kalboje aptarė ir minkštosios galios svarbą.

„Istoriškai ir tradiciškai minkštoji galia visada buvo nuvertinama. Ji nebuvo įgalinama ir beveik niekas nesikeičia XXI amžiuje, nebent jūs pastebite teigiamus ženklus? Tačiau, kai pertekline politine galia bedvasiai jėgos žaidimai pasaulyje šiandien išbalansuoja geopolitinį stabilumą, būtent mūsų, minkštosios galios nešėjų, laikas yra kritinis. Būtent minkštajai galiai šiandien tenka reikšmingas vaidmuo ir atsakomybė saugoti humanistines vertybes ir konsoliduoti humanitarinę pagalbą“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Pasak pirmosios šalies ponios, mūsų laikmetis kontroversiškas ir paradoksalus, nes tai, kas turėtų tarnauti žmogaus gerovei, ima veikti prieš jį.

„(…)Naivu tikėtis tvaraus visuomenės vystymosi, santarvės, šeimų gerovės bet kurioje pasaulio dalyje, jei ilgalaikiai bendražmogiški socialiniai susitarimai arba universalios religinės tiesos, teisės ir moralės normos keičiamos į nestabilius individualizuotus ir savanaudiškus pasirinkimus, griaunant tvarios žmonijos socialinius ir ilgamečius pagrindus.

Pakeičiant juos prievartiniais naujų formų socialinės kontrolės mechanizmais, greitai multiplikuojamomis technologijomis, judame lygiai ten, kur vestų keliai link autoritarinių ir diktatūrinių režimų. Tokiems režimams gerovės valstybės savo piliečiams kūrimo idėja yra baubas, nes atskirčių mažinimas, stiprios plačios vidutinės visuomenės dalies auginimas ir kultūros kokybės stiprinimas yra tiesioginė grėsmė jų siauros interesų grupės dominavimo išlaikymui“, – kalbėjo D. Nausėdienė.