Leidinys pažymi, kad pirmadienį, lapkričio 16 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Paryžiuje pasirašyti susitarimo dėl prancūziškų ginklų įsigijimo.
Pažymima, kad jei sandoris bus sudarytas, atsižvelgiant į Kyjivo planus taip pat pirkti iki 150 „Gripen“ naikintuvų iš Švedijos, Ukraina galės sukurti didžiausią Europos naikintuvų parką už Rusijos ribų.
Straipsnyje pažymima, kad pranešimas sukėlė skeptiškų vertinimų tarp gynybos analitikų. Jie klausia, ar tokios milžiniškos išlaidos naikintuvams atitinka Ukrainos poreikius mūšio lauke ir jos Europos partnerių finansinę realybę.
Leidinys teigia, kad nei Kyjivas, nei Paryžius neturi lėšų šių naikintuvų gamybai. Europos Sąjungos atstovai neatmeta galimybės, kad Ukraina gali visiškai išsekti finansiškai jau šį pavasarį. Be to, Prancūzija, kovojanti dėl savo biudžeto deficito mažinimo, jau patyrė kelis iš eilės pasikeitusius ministrų kabinetus.
Tuo pačiu pažymima, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio noras įsigyti prancūziškų ir švediškų ginklų pabrėžia šalies ketinimą ateityje mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų karinės įrangos srityje.
Nors „Patriot“ oro gynybos sistema Ukrainoje naudojama sėkmingai, Kyjivas nori įsigyti jos europietišką analogą – SAMP/T. Pranešama, kad naujausios šios sistemos versijos pristatymai Prancūzijai ir Italijai numatomi jau kitų metų pradžioje.
Pažymėtina, kad Jungtinė Karalystė ir Vokietija jau perdavė Ukrainai didelius kiekius savo gamybos raketų ir šarvuočių.
Straipsnyje pažymima, kad Prancūzijos pareigūnai reikalauja, jog ES parengtų ilgalaikę strategiją dėl Ukrainos karinių pajėgumų finansavimo artimiausiais metais.
Europos Sąjunga šiuo metu svarsto galimybę suteikti Ukrainai 183 mlrd. eurų paskolą, kuri būtų paimta iš Belgijoje laikomų įšaldytų Rusijos aktyvų.
Emmanuelis Macronas ir Volodymyras Zelenskis / SIPA
Tačiau ne visos ES šalys pritaria įšaldyto Rusijos turto naudojimui. Didžioji jų dalis laikoma Belgijos finansų tarpininko „Euroclear“, kur pareigūnai baiminasi politinių ar teisinių pasekmių.
Pažymima, kad Briuselis jau surengė sudėtingas diskusijas apie tai, kaip būtų naudojamos šios lėšos, jei paskola bus patvirtinta.
Gynybos analitikas Nickas Cunninghamas siūlo, kad Ukrainos planai pirkti prancūzišką įrangą gali būti susiję su bandymu pritraukti Paryžių įtikinti Belgiją sutikti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo.
„Jūs būtumėte teisūs, jei žvelgtumėte į tai politiniame kontekste, bet kuo arčiau Rusijos esate, tuo daugiau įrangos jums reikia“, – pažymėjo Cunninghamas.
Tuo metu Leo Peria-Peignet, Prancūzijos tarptautinių santykių instituto tyrėjas, neatmeta, kad „Dassault Aviation“, gaminanti „Rafale“ lėktuvus, gali susidurti su sunkumais per artimiausius 10 metų pagamindama 100 naikintuvų.
Peria-Peignet nurodė, kad vieno „Rafale“ gamyba trunka apie dvejus–trejus metus. Spalį įmonė paskelbė turinti 233 užsakymus, kuriuos planuoja įvykdyti per ateinančius penkerius metus.
„Kol kas tai tik tušti žodžiai“, – taip Peria-Peignet komentavo Macrono pareiškimus.
Primename, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, jog šalis planuoja iki 2035 m. užsakyti 100 „Rafale F4“ naikintuvų, SAMP-T oro gynybos sistemas, oro gynybos radarus, oras–oras raketas ir aviacines bombas.
Zelenskis mano, kad Ukrainos pilotai, kurie jau moka skraidyti „Mirage-2000“, galės greitai išmokti valdyti ir šiuos orlaivius.
Taip pat buvo pranešta, kad Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirašė susitarimą dėl Ukrainos stiprinimo. Prancūzijos kariuomenė yra pareiškusi, kad dalis naikintuvų gali būti skirta iš šalies strateginio rezervo. Tuo tarpu Prancūzijos šaltiniai nurodo, kad nuo sprendimo priėmimo iki realaus „Rafale“ pristatymo gali praeiti iki trejų metų dėl gamybos ciklų, nepaisant to, kad Prancūzija didina gamybos tempus.