Per išpuolį buvo nušautas mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir sužeistas apsaugos darbuotojas, teigiama Jungtinėms Tautoms (JT) skirtoje ataskaitoje.
Pasak policijos, buvo „dislokuoti kariuomenės, policijos taktiniai daliniai ir vietos savigynos pareigūnai, kurie šiuo metu tikrina banditų maršrutus ir netoliese esantį mišką“, siekdami surasti pagrobtas mokines ir sulaikyti nusikaltėlius.
Šiaurės vakarų Nigerijos valstijas jau daugelį metų terorizuoja nusikaltėlių gaujos, vietos gyventojų vadinamos banditais. Šios nusikaltėlių gaujos dažnai puldinėja kaimus, plėšia gyventojus, vagia gyvulius ir grobia žmones, kad galėtų reikalauti išpirkų.
Nigerijos šiaurės vakaruose įvykdoma daugiausiai pagrobimų.
Daugiausiai gyventojų turinti Afrikos valstybė nuo 2009 metų, kai Čado ežero regione, šalies šiaurės rytuose, iškilo žiauri islamistų grupuotė „Boko Haram“, taip pat kenčia nuo ginkluoto smurto.
2014 metų balandžio 14 dieną visą pasaulį sukrėtė 276 moksleivių pagrobimo Čiboke istorija. Beveik 100 mergaičių iki šiol tebėra dingusios.
Praėjusių metų kovą Kurigoje, šiaurės vakaruose esančioje Kadūnos valstijoje, ginkluoti užpuolikai pagrobė daugiau nei 130 moksleivių. Vėliau jie buvo paleisti nenukentėję.
Duomenys apie pagrobimus Nigerijoje yra nepatikimi, daugiausia dėl to, kad apie tokius incidentus pranešama nepakankamai, tačiau, remiantis praėjusių metų labdaros organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ataskaita, nuo 2014-ųjų pradžios iki 2022-ųjų pabaigos per išpuolius Nigerijos mokyklose buvo pagrobta daugiau nei 1 680 moksleivių.
Šaliai grumiantis su saugumo iššūkiais keliais frontais, įkaitų ėmimas tapo visoje šalyje paplitusia praktika ir mėgstama banditų gaujų bei džihadistų taktika.
Šiaurės vakaruose pareigūnai bandė derėtis su banditais, sudarydami taikos sutartis ir dislokuodami savigynos būrius.
Tačiau tai nebuvo labai sėkminga strategija. Kritikai savo ruožtu teigia, kad pagrobimų krizė jau tapo nebevaldoma.